Naujausio tyrimo „DKV Mobility eMobility Study 2026“, kuriame apklausta 1 700 Europos įmonių, duomenimis, transporto ir logistikos sektoriui tenka vieni didžiausių iššūkių iš visų verslo sektorių. 76 proc. apklaustų bendrovių pagrindiniu iššūkiu įvardija sparčiai augančias veiklos sąnaudas, 73 proc. jaučia didėjantį spaudimą įgyvendinti tvarumo tikslus, o 69 proc. pripažįsta, kad joms trūksta sąnaudų skaidrumo ir galimybių operatyviai įvertinti skirtingų veiklos sprendimų finansinį poveikį.
Veiklos sąnaudų augimo išvengti nepavyks
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) duomenimis, pastaraisiais metais sąnaudos augo itin sparčiai. 2020–2024 m. krovininio kelių transporto įmonių pardavimo savikaina padidėjo nuo 5 iki 9 mlrd. eurų – vidutiniškai po 1 mlrd. eurų kasmet. Tokie pokyčiai verčia strategiškai planuoti veiklą, lanksčiai reaguoti ir laikytis griežtos finansinės drausmės.
„Išlaidos darbuotojams ir darbo užmokesčiui yra pagrindinis Lietuvos transporto įmonių iššūkis. 2020–2024 m. krovininio kelių transporto sektoriaus išlaidos darbuotojams kasmet vidutiniškai didėjo 20 proc., o bendras šalies vidurkis siekė 15 proc. Lietuvos banko duomenimis, sausumos transportas išliko vienu iš sektorių, kuriuose vidutinis bruto darbo užmokestis didėjo sparčiausiai“, – sako TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Europoje veikiančios kelių paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko atkreipia dėmesį, kad sąnaudų augimas neslūgsta – kasmet jis apima vis daugiau išlaidų kategorijų.
„Nuo liepos 1 d. įsigaliojo reikalavimas tarptautinius pervežimus vykdančiose komercinėse transporto priemonėse, kurių bendroji masė viršija 2,5 tonos, naudoti antrosios kartos išmaniuosius tachografus. Daliai vežėjų tai reiškia papildomas investicijas ir didesnę administracinę naštą. Tą pačią dieną Nyderlanduose nustojo galioti „Eurovinjetės“ sistema – ją pakeitė mokestis už nuvažiuotą atstumą, vežėjams kainuosiantis daugiau nei ankstesnė sistema. Panašūs pokyčiai nuo kitų metų pradžios laukia ir Lietuvoje. Prancūzijos Elzaso regione, per kurį driekiasi Lietuvos vežėjams svarbūs tranzito maršrutai, taip pat bus įvestas naujas kelių mokestis“, – sako A. Michejenko.
Degalai brangsta: alternatyvos ir galimybės
Europos Sąjunga taip pat rengiasi dar vienam reikšmingam pokyčiui – ETS2, kuri visa apimtimi pradės veikti 2028 m. Tikimasi, kad naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema didins iškastinio kuro kainą ir turės tiesioginės įtakos transporto įmonių veiklos sąnaudoms. Todėl vežėjams teks dar atidžiau vertinti degalų kainas ir alternatyvių energijos šaltinių ekonominį pagrįstumą. Sprendimą investuoti į alternatyviais degalais varomas transporto priemones vis dažniau lemia ir finansiniai, o ne vien aplinkosaugos argumentai.
Įvertinusios infrastruktūros prieinamumą, investicijų mastą ir reguliacinę aplinką, įmonės gali nuspręsti, kuriose veiklos srityse alternatyvius degalus ekonomiškai pagrįsta naudoti jau šiandien, o kur investicijas dar verta atidėti.
A. Michejenko teigia, kad tradicinių išlaidų valdymo metodų, paremtų atskiromis skaičiuoklėmis, sparčiai besikeičiančioje reguliacinėje aplinkoje nebepakanka. Konkurencinį pranašumą įgyja įmonės, realiuoju laiku gebančios analizuoti degalų ir energijos kainas, kelių mokesčius, alternatyvių degalų infrastruktūros prieinamumą bei PVM ir akcizų susigrąžinimo poveikį pelningumui.
„Svarbu visus šiuos duomenis matyti vienoje sistemoje ir modeliuoti skirtingus scenarijus. Taip galima įvertinti skirtingų maršrutų, degalų pildymo vietų ar mokesčių pokyčių poveikį ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią sprendimą. Kartais ilgesnis maršrutas gali būti greitesnis ir pigesnis. Įmonės gali rinktis tai, kas joms svarbiausia – kainą, laiką, energijos rūšį ar emisijas. Tokį modeliavimą leidžia atlikti ir įrankis „DKV Analytics““, – sako A. Michejenko.
Anot jo, kuo anksčiau vežėjai sužino apie laukiančius pokyčius, tuo daugiau laiko turi jiems pasiruošti. Dalis sutarčių su klientais jau numato kelių mokesčių kompensavimo mechanizmus, todėl galima iš anksto persiderėti dėl kainų. Pasak pašnekovo, vežėjai jau jaučia augantį pervežimų poreikį, todėl didėja ir paslaugų kainos. Vis dėlto veiklos optimizavimas išlieka būtinas.
P. Drižo teigimu, nauji reikalavimai, taikomi visiems Europos vežėjams, savaime nėra didžiausia problema. Jo nuomone, svarbiausia nacionaliniu lygmeniu nepriimti sprendimų, kurie silpnintų Lietuvos vežėjų konkurencingumą, palyginti su kitų Europos šalių vežėjais.
„Praktika rodo, kad Lietuvos įmonės yra vienos geriausiai prisitaikančių prie besikeičiančios reguliacinės aplinkos Europos Sąjungoje. 2015–2024 m. ES tarptautinių krovinių rinkos metinis augimo tempas siekė 1,8 proc., o Lietuvos vežėjų apimtys augo daugiau kaip 11 proc. per metus. Per tą laikotarpį Lietuvos dalis ES tarptautinių krovinių rinkoje padidėjo nuo 3,9 iki 8,6 proc. – įsitvirtinome tarp trijų didžiausių tarptautinio transporto paslaugų eksportuotojų Bendrijoje.“
Kaip išlikti konkurencingiems?
Pasak P. Drižo, kelių transporto įmonių maržos yra itin mažos: didelės tiesioginės išlaidos patiriamos šiandien, o pajamos už suteiktas paslaugas gaunamos tik po kurio laiko. Todėl apyvartinių lėšų valdymas, įskaitant PVM ir akcizų susigrąžinimą, yra vienas svarbiausių veiksnių įmonių likvidumui užtikrinti.
„Rinkų įvairinimas, investicijos į autoparko modernizavimą ir verslo procesų skaitmeninimą – veiksniai, kurie ilgus metus lėmė sektoriaus proveržį ir išlieka aktualūs šiandien. Ne mažiau svarbus verslo ir valstybės dialogas, kartu ieškant sprendimų, kaip spręsti vis opesnę vairuotojų trūkumo problemą. Pastaraisiais metais ji tapo vienu didžiausių sektoriaus konkurencingumo iššūkių.“
A. Michejenko pabrėžia, kad šiandien svarbiausia ne vien taupyti, o dirbti efektyviau. „Didžiausia klaida – neturėti aiškaus sąnaudų vaizdo. Kai verslo aplinka įtempta, sąnaudas reikia valdyti kasdien. Tam būtini tinkami žmonės ir įrankiai. Kai tiksliai žinai, kas, kiek ir kodėl kainuoja, atsiranda galimybių optimizuoti veiklą. Vienas svarbiausių efektyvumo šaltinių – tuščių kilometrų mažinimas.“
Šiuolaikinėje transporto įmonėje skaitmeniniai įrankiai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Kartu vis plačiau diegiamos robotizuotos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, telemetrijos programinė įranga ir kitos technologijos, padedančios didinti veiklos efektyvumą.
Naujų mokesčių ir reikalavimų išvengti nepavyks, tačiau jų poveikį galima suvaldyti. Todėl efektyvus sąnaudų valdymas, skaitmeninimas ir duomenimis grįsti sprendimai tampa nebe papildomu pranašumu, o būtina konkurencingo transporto verslo sąlyga.