Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, Panevėžyje gyvenantis anykštėnas kraštotyrininkas ir fotografas Tautvilis Uža skaitytojams pristato jau aštuntąją savo knygą „Sugrįžimai į Viešintas“ (2026). Kaip ir ankstesnieji autoriaus leidiniai, ši knyga skirta gimtajam Viešintų kraštui. Tai dar vienas prasmingas kraštiečio indėlis į Anykščių krašto istorinės atminties išsaugojimą.
Naujoji knyga skaitytojus kviečia ne tik rimtiems apmąstymams apie Viešintų krašto praeitį, bet ir maloniam poilsiui su šypseną keliančiais pasakojimais. Joje dera praeitis ir dabartis, dokumentiniai liudijimai ir smagūs anekdotiniai nutikimai. Būtent ši įvairovė leidinį daro patrauklų plačiam skaitytojų ratui – juk ne visada į gyvenimą reikia žvelgti vien rimtai, kartais verta ir nusišypsoti.
Knygos pradžioje skaitytojų laukia rimta istorinė medžiaga. Vilius Grigaliūnas straipsnyje „Viešintų krašto istorija pro laiko uždangą“ apžvelgia svarbiausius krašto istorijos tarpsnius. Daug dėmesio skiriama tremties istorijai, kolūkių laikotarpiui, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio metams Viešintų krašte. Atskiruose skyriuose pasakojama apie Viešintų sentikių bendruomenę, pateikiami žmonių prisiminimai apie tremtį ir gyvenimą Sibire.
Iš praeities autorius sugrįžta į šiandienines Viešintas. Tautvilis Uža gausiai iliustruotuose pasakojimuose knygos skaitytojus supažindina su šiuolaikinio miestelio gyvenimu – Kapelų švente, Mykolinėmis, kurios jau seniai tapo gražiausia Viešintų parapijos švente, bei kitomis bendruomenę vienijančiomis tradicijomis.
Knygoje pristatomos ir šiandien kuriančios viešintiškės poetės Aldona Budreikaitė-Terminskienė bei Vida Baltušytė-Mažylienė. Skaitytojai ras jų kūrybos, papildančios pasakojimą jautriu ir lyrišku žvilgsniu į gimtąjį kraštą.
Leidinyje skaitytojų laukia ir netikėtų atradimų. Paskelbtas vienas ne viešintiškės, tačiau Anykščių kraštą nuoširdžiai mylinčios autorės eilėraštis, kuris skaitytojus pasieks su intriguojančia paslaptimi. Tegul ji lieka neatskleista – kiekvienas skaitytojas tai atras pats, atsivertęs knygą.
Šį kartą autorius nevengia ir lengvesnių temų. Jis pasakoja apie Viešintų gandrus, meškutės išvartytus avilius, įvairius kasdienybės nutikimus. Nemažą knygos dalį sudaro autoriaus užrašyti nugirsti linksmi pasakojimai ir anekdotai, sugulę į skyrių „Nugirdau. Užrašiau. Pasijuokime kartu“. Šie tekstai primena gyvus pokalbius tarp kaimynų ar bičiulių ir leidžia pažinti Viešintų žmonių humoro jausmą.
Tautvilis Uža jau daugelį metų yra vienas aktyviausių Viešintų krašto metraštininkų. Nors seniai gyvena Panevėžyje, mintimis ir darbais jis nuolat sugrįžta į gimtąsias Viešintas. Autorius aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, o didelę savo laiko dalį, lėšų ir jėgų skiria kraštotyros leidinių rengimui. Jo knygos tapo ne tik vertingu istoriniu šaltiniu, bet ir prasminga dovana visiems, kurių gyvenimo kelias vienaip ar kitaip susijęs su Viešintų kraštu.
Neatsitiktinai kunigas, rašytojas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas yra pasakęs: „Kas gražu atsilieps, kas teisinga, nemirs, nors vandenim, kalnais apklotum.“ Šie žodžiai itin taikliai apibūdina Tautvilio Užos veiklą. Jo darbai padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – žmonių atmintį, krašto istoriją ir dvasines vertybes.
Ilgametis Tautvilio Užos darbas sulaukė ir aukšto įvertinimo. Už ištikimybę gimtajam kraštui bei reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą jam įteikta Lietuvos Respublikos Seimo padėka. Kraštotyrininką pagerbė ir Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas prof. Libertas Klimka, įteikdamas padėką už Tėvynės meilės puoselėjimą, tautos kultūros paveldo tyrinėjimą, istorinės atminties ir tautinės savimonės ugdymą. Tautvilio Užos darbai taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, o už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai jam skirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.
Naujoji kraštotyrininko knyga „Sugrįžimai į Viešintas“ – tai ne tik dar vienas kraštotyros leidinys. Tai nuoširdus meilės laiškas gimtajam kraštui, jo žmonėms ir jų istorijoms. Knyga kviečia sugrįžti prie savo šaknų, prisiminti praeitį ir suprasti, kad tik pažindami savo krašto istoriją galime tvirčiau kurti ateitį. Tokie leidiniai tampa gyvąja atmintimi, jungiančia kartas ir liudijančia, kad meilė gimtinei nepriklauso nuo atstumo – ji gyvena žmogaus širdyje, darbuose ir kūryboje.
Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos informacija
Šaltinis: Nyksciai
