Kriptovaliuta „Bitcoin“ vėl pasiekė naujausią visų laikų rekordą, pirmą kartą perkopusi 50 000 dolerių kainos ribą.
Prieš metus šios kriptovaliutos kaina siekė 10 tūkstančių dolerių.
Per pastaruosius tris mėnesius Bitkoino kursas sparčiai augo. Vasario mėnesį skaitmeninės valiutos kaina pakilo sklindant žiniai, kad vis daugiau įmonių svarsto Bitkoino naudojimą kaip mokėjimo priemonę.
Neseniai apie tai paskelbė tarptautinė „Mastercard“ sistema, o praėjusią savaitę Amerikos elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė investuojanti 1,5 mlrd. JAV dolerių į bitkoinus.
Po to apie ketinimą naudotis skaitmeniniais aktyvais kartu su tradicinėmis mokėjimo priemonėmis pranešė ir didieji komerciniai bankai. Instituciniai investuotojai taip pat perka „Bitcoin“.
Tačiau kartu su visu tuo Bitkoinas išlieka labai svyruojanti valiuta.
Oficialiame pranešime „Tesla“ teigė, kad korporacija imsis visų įmanomų priemonių savo skaitmeniniam aktyvui apsaugoti, tačiau ryšium su rizika egzistuoja nuostolių galimybė. Arba laimėjimų, priklausomai nuo to momento, kai bus nuspręsta bitkoinus realizuoti.
Apie ką tyli didieji bankai ir viso pasaulio finansų struktūros?
Bitkoino svyravimai vyksta į abi puses – jo kursas tai krenta, tai leidžiasi. Tačiau lyginant su įprasta valiuta, ilgalaikėje perspektyvoje visada galima sulaukti momento, kai jo kaina kyla.
O štai kalbant apie įprastas valiutas, tai nepriklausomai nuo jų esą mažesnio kurso svyravimo – jo sviso sturi vieną absoliučiai neigiamą tendenciją – jų visų perkamoji galia smunka nuolat, po truputi bet nuosekliai ir nesustojant.
Tad kalbos apie didelį Bitkoino svyravimą pagrįstos tik bandymu pridengti įprastų valiutų, kurios iš esmės yra tos pačios skaitmeninės valiutos, pagrįstos tuo pačiu pasitikėjimu, vertės smukimą.
O šį atvejį galima būtų pavadinti ne Bitkoino vertės augimo, o įprastinių valiutų vertės smukimą, kas gali liudyti apie artėjančią finansų krizę, kuriai ruošdamiesi žmonės aktyviau perka aktyvus, mažiau priklausančius nuo valdžios finansinių manipuliacijų.
