„Mes, kaip NATO, turime aiškiai pareikšti savo pasiryžimą ir gebėjimą ginti savo teritoriją, ir būtent tam ir skirta operacija „Rytų sargas“, – sakė jis (cituojama iš Reuters).
Pasak aljanso generalinio sekretoriaus, prie misijos jau prisijungė Danija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija, o artimiausiu metu prie jos prisijungs ir kitos šalys.
Pagal NATO pranešimą spaudai, Danija skirs du naikintuvus F-16 ir fregatą, Prancūzija – tris naikintuvus Rafale, Vokietija – keturis Eurofighter. R. Rutte pabrėžė, kad NATO toliau analizuoja incidento Lenkijos oro erdvėje aplinkybes, tačiau Rusijos veiksmai buvo „neapgalvoti ir nepriimtini“, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo tyčiniai, ar ne.
NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
Jo teigimu, operacija „Rytų sargas“ buvo sukurta kaip lanksti ir kompleksinė, apimanti visą rytinį flangą – nuo Baltijos šalių iki Rumunijos ir Bulgarijos.
Grinkevičius pridūrė, kad misija apima ne tik statinių pajėgų dislokavimą, bet ir lankstų požiūrį, leidžiantį greitai reaguoti į kylančias grėsmes.
„Rytų flange mes nuolat koreguosime savo poziciją, kad ne tik nustebintume priešą, bet ir operatyviai reaguotume į konkrečius iššūkius“, – paaiškino karo vadas.
Tuo pačiu metu, kaip praneša Politico, Europos lyderiai sugebėjo įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Rusija neketina baigti karo Ukrainoje ir turi būti priversta derėtis.
Dabar, kaip pažymi leidinys, sąjungininkai turi susitarti su Vašingtonu dėl šios strategijos įgyvendinimo būdų.
Praėjusią savaitę vyko diplomatiniai vizitai, kurių metu ES ir JAV atstovai aptarė naujas spaudimo priemones, įskaitant finansinių apribojimų sugriežtinimą ir Rusijos naftos bei dujų tiekimo mažinimą.
Siekiant išdirbti pasiūlymų detales, į Vašingtoną atvyko ES techninė grupė. Kaip pažymėjo „Politico“ šaltiniai, pagrindiniai šių iniciatyvų principai jau yra suderinti tarp šalių.
