- Siaučia pasaulinė maisto krizė, kurią paskatino invazija Ukrainoje ir klimato reiškiniai.
- Maisto trūkumas praeityje sukėlė pilietinius neramumus, kurių pasekmės buvo mirtinos.
- Ekspertai įspėja, kad net jei gerai maitinatės, didėjančios maisto kainos šalyje jus paveiks.
Indijoje citrinų kaina šoktelėjo. Nigerijoje „Jollof” ryžiai tapo tokie brangūs, kad žmonės praleidžia valgį. Meksikoje avokadų kainos šoktelėjo, todėl jie tapo prabanga, kurią gali sau leisti tik nedaugelis. Floridoje esančiose apelsinų giraitėse užauginama mažiausiai vaisių per daugelį metų. Japonijoje lašišų trūkumas smogė suši prekybai.
Padidinkite vaizdą ir bus aišku: visame pasaulyje kyla maisto krizė, o kainos visur sparčiai kyla. O kai taip atsitinka, visi jaučia skausmą. Kai pabrangsta bilietai ar degalai, žmonės gali atsisakyti kino filmų ar net vairavimo, tačiau valgyti reikia visiems.
Krizė, kuri jau seniai brendo, bet įsibėgėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jau dabar daro didelį poveikį. Balandžio mėnesį Peru protestai prieš maisto ir degalų kainų šuolį tapo mirtini. Šri Lankos vyriausybė žlugo, o liepos mėn. buvo nušalintas prezidentas, nes žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš maisto, degalų ir vaistų trūkumą.
Jei nebus imtasi skubių veiksmų, ekspertai įspėja, kad krizė gali turėti skaudžių pasaulinių pasekmių. Kai kuriose šalyse dėl pasikeitusios maisto pasiūlos gali pasikeisti seni receptai ir papročiai. Kai kuriuose skurdžiausiuose pasaulio regionuose gali plisti pilietiniai neramumai, kurie gali paskatinti nestabilumą ir net karą. Maisto sistemų žlugimas gali sukelti didžiules migracijos bangas.
Šri Lankos vyriausybė žlugo, o prezidentas buvo nušalintas liepos mėnesį, kai žmonės išėjo į gatves demonstruoti prieš maisto, degalų ir vaistų stygių. Pradeep Dambarage/NurPhoto/Getty Images
„Maisto krizė – tai kainų krizė”
Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje pasaulinės maisto kainos šoktelėjo. JAV gegužės mėn. kainos per metus šoktelėjo 10%, o tai yra didžiausias augimas nuo 1981, o euro zonoje išaugo iki rekordinio 8,9 %. Pasaulyje padėtis dar blogesnė: JT pasaulinis maisto kainų indeksas birželio mėn. per metus padidėjo 23 %. Paprastai tariant, vis daugiau žmonių stengiasi įpirkti maistą.
„Maisto krizė – tai kainų krizė”, – „Insider” sakė Kornelio universiteto ekonomistas ir maisto politikos ekspertas Krisas Baretas (Chris Barrett). Pasak jo, jos pasekmės yra labai plačios ir paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą, net jei jis iš karto to nesuvokia.”
„Jei nerimaujate dėl vidaus politikos, jei nerimaujate dėl aplinkosaugos reikalų, jei nerimaujate dėl imigracijos reikalų, jei nerimaujate dėl karinės diplomatijos, turėtumėte atkreipti dėmesį į maisto krizę, nes ji slypi fone, stumdama šiuos dalykus”, – sakė K. Barretas.”
Pasaulinių organizacijų perspėjimai tampa vis garsesni ir beviltiškesni. JT Pasaulinės maisto programos duomenimis, 50 milijonai žmonių visame pasaulyje atsidūrė ant bado ribos ir rizikuoja ją perlenkti, o Pasaulinės maisto programos direktorius tai pavadino „gresiančia bado katastrofa”
„Tai iš tikrųjų yra krizių virtinė, kurios susilieja”
Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą pastūmėjo pasaulinę maisto sistemą į lūžio tašką. Pasaulio maisto programos duomenimis, prieš karą Rusija ir Ukraina kartu sudarė 30% pasaulinės prekybos kviečiais, 20% kukurūzų ir 70% saulėgrąžų atsargų.
Karas ne tik nusiaubė ūkius. Putino kariuomenė užblokavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę, neleisdama iš šalies išvežti gyvybiškai svarbių žemės ūkio produktų. Tuo tarpu dėl konflikto ir Vakarų sankcijų Rusijai išaugo energijos sąnaudos – šiemet naftos kainos padidėjo daugiau nei 40%, o tai savo ruožtu didina trąšų kainas.
„Ši problema gali lengvai užsitęsti ir kitais metais, nes jei esate Ukrainos gamintojas ir jūsų vidaus kaina yra, tarkime, perpus mažesnė nei pasauliniu mastu, jūsų motyvacija arba galimybės sėti kitą derlių yra gerokai apribotos dėl mažų maržų, nes vis dar mokate dideles kainas už žaliavas”, – „Insider” sakė Wayne Gordon, UBS vyresnysis žaliavų strategas.
Nors krizę sukėlė karas Ukrainoje, tačiau kiti veiksniai jau seniai kunkuliavo. Klimato kaita, COVID-19 pandemija ir didėjantis konfliktų skaičius visame pasaulyje pastaraisiais metais didino spaudimą pasaulinei maisto sistemai.
Dėl sausros ir aukštų grūdinių pašarų kainų JAV rančeriams ekonomiškai naudingiau išbrokuoti bandas nei jas šerti, todėl didėja jautienos kainos. Andri Tambunan for Insider Įspėjamieji ženklai pasirodė dar gerokai prieš Rusijos invaziją – juos iš esmės galima priskirti klimato krizei. Pavyzdžiui, 2011, Juodosios jūros regione kilo didelė sausra, dėl kurios smarkiai išaugo maisto produktų, ypač kviečių, kainos. Daugelis analitikų teigia, kad tai prisidėjo prie neramumų, kurie sukėlė Arabų pavasarį. Samuelis Tilleray, „S&P Global Ratings” valstybių kreditų analitikas, „Insider” sakė, kad „yra aiškių paralelių” su ta 2011 sausra šiandien.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas paskatino nenuspėjamus orus, o praėjusių metų JT ataskaitoje teigiama, kad iki šimtmečio pabaigos net 30% dabartinės dirbamos žemės gali tapti netinkama auginti javus.
Tai pasaulis jau mato dabar. Didelė sausra apribojo kviečių auginimą tokiose pagrindinėse valstijose kaip Kanzasas, o dėl sausros Pietų Amerikoje, kuri apribojo sojų pupelių auginimą, pasaulyje išaugo maistinio aliejaus kainos.
Pandemija taip pat nepadėjo. Kornelio Barretas sakė, kad viso pasaulio vyriausybės „bando atgaivinti pandemijos prislėgtą ekonomiką”, tačiau tiekimo grandinės sutriko, o naftos ir jūrų krovinių kainos šoktelėjo. Todėl, pasak jo, pasiūla neatitiko paklausos, o kainos toliau augo.
„Padėtis jau ir taip buvo labai įtempta, o dabar susiduriame su dar didesne įtampa”, – sakė Pasaulinės maisto programos atstovė pasaulinės maisto krizės klausimais Anabel Simington (Annabel Symington). „Tai iš tikrųjų yra krizių virtinė, kurios susiduria kartu.”
Krizė daro įtaką jums
Maistas yra pagrindinis bet kurios bendruomenės kultūros elementas. Kai šio elemento ima trūkti arba jo visai nebelieka, gali kilti pilietinių neramumų. 2008 kviečių, pieno ir mėsos kainos tarptautiniu mastu padvigubėjo, todėl pagrindiniai gamintojai uždraudė eksportą, kad užtikrintų vietinių gyventojų aprūpinimą maistu.
Maroke 10 protestuodami prieš maisto trūkumą žuvo 2008 žmonių, o tai paskatino streikų ir protestų bangą. Tais pačiais metais Bangladeše, 10,000 darbuotojai sukėlė riaušes, daužydami automobilius ir niokojo gamyklas, pykdami dėl išaugusių maisto kainų. Ekspertai sako, kad nėra priežasčių, kodėl šį kartą bus kitaip.
„Didelių maisto kainų laikotarpiai yra susiję ir priežastiniu ryšiu susiję su dažnesniu smurtu, politiniais neramumais ir socialiniais neramumais”, – sakė Barrettas. „Jie taip pat priežastiniu ryšiu susiję su didesniu priverstinės migracijos lygiu. Kai žmonės negali išmaitinti savo šeimų ten, kur gyvena, jie išvyksta ieškoti maisto. Ir kai kurios iš šių migracijų būna gana klastingos.”
Tačiau yra priemonių – trumpalaikių ir ilgalaikių – kurias vyriausybės gali taikyti, kad žmonės liktų sotūs. Simingtonas iš Pasaulio maisto programos sakė, kad vyriausybės turėtų padaryti viską, ką gali, kad padėtų išvengti didėjančio bado pavojaus pažeidžiamiausiuose pasaulio regionuose. Barretas sakė, kad visada turėtų būti numatytos automatinės apsaugos tinklo nuostatos, užtikrinančios, kad būtų finansinių išteklių, kai kam nors ima trūkti maisto
.
Ilgalaikėje perspektyvoje Symingtonas sakė, kad tarptautinės organizacijos ir politiniai lyderiai taip pat turėtų skatinti pereiti prie vietinės maisto gamybos, kad žmonės būtų mažiau priklausomi nuo pasaulinių tiekimo grandinių. Baretas pasiūlė Pasaulio prekybos organizacijai stabilizuoti eksporto kainas, kad būtų išvengta „beprotiškų kainų svyravimų.”
Tačiau nesvarbu, kokių veiksmų imsis vyriausybės, gyvenimas mums visiems brangs, o milijardams žmonių taps daug sunkesnis. „Net jei esate gerai maitinami ir visi jūsų artimieji bei kaimynai yra gerai maitinami, jums tai turės įtakos”, – sakė Barretas (Barrett).”