Įvertinimas
Besitęsiantys sausi orai kelia nerimą Valstybinių miškų urėdijos miškininkams į iškvietimus dėl miško gaisrų pastaruoju metu vykstantiems itin dažnai. Beveik visoje šalyje nustatyta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti didelį gaisrų pavojų. Gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 7 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 78 miško gaisrai 22,86 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 38 miško gaisrai 40,04 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes vyko daugiau nei 172 kartus.
Miško gaisras Kretingos rajone
Didelio visuomenės dėmesio sulaukė birželio 5 d. VMU Kretingos regioninio padalinio Darbėnų girininkijoje, Josklaudų miške kilęs gaisras, kurio metu išdegė 0,4 ha miško plotas. Į VMU antžeminės automatinės stebėjimo kameros 13:47 užfiksuotus dūmus miškingoje vietovėje nedelsiant sureagavę girininkijos darbuotojai greitai rado gaisro židinį – pušies jaunuolyną, kur bemat iškviesta miškininkų priešgaisrinė komanda su autocisterna. Vėliau pastiprinimą atsiuntė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos, Kretingos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – viso 6 autocisternos, 2 konteinerizuoti vandens vežimo automobiliai. Vandeniui tiekti buvo tiesiama automagistralinė sistema, vanduo vežamas iš Rūdaičių tvenkinio. Gesinti padėjo aplinkinių gyvenviečių gyventojai.
Gaisras lokalizuotas 15:49. Gesinant gaisrą rasti 2 karo laikų sprogmenys. Iškviesti išminuotojai, įvertinę situaciją, sprogmenį išsivežė neutralizavimui. Miško gaisras užgesintas 18:53. Preliminariais skaičiavimais išdegė 40 arų (0,4 ha) miško plotas. Palikta miškininkų priešgaisrinė komanda budėti. Gaisro metu patirti nuostoliai dar tikslinami, tačiau apžiūrėjus gaisravietę, gaisro priežasčiai nustatyti jokių aiškių įrodymų nerasta. Josklaudų miškas yra gausiai lankomas, todėl įtariama, jog galima gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.
„Pastarosiomis savaitėmis dėl itin sausų orų miškuose situacija sudėtinga, beveik visoje šalyje paskelbta IV miškų gaisringumo klasė, o Panevėžio regione net V klasė – pati aukščiausia. Vyraujant tokioms oro sąlygoms, prašome lankytojų miške laiką leisti atsakingai, primename, jog laužus kurti galima tik specialiai įrengtose laužavietėse, visuomet įsitikinti, kad laužą tikrai užgesinote ir jis visiškai nustojo rusenti“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
