2023 m. birželio 7 d
- Euro zonos įmonės pranešė apie nuolatinį apyvartos didėjimą, o padidėjusios darbo jėgos, gamybos ir palūkanų sąnaudos smukdė jų pelningumą. Tikimasi, kad per ateinančius šešis mėnesius apyvarta dar padidės.
- Daugeliu atvejų buvo pranešta apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir didėjančias sąnaudas kaip pagrindines problemas.
- Per ateinančius metus įmonės tikisi, kad jų pardavimo kainos ir darbo užmokesčio sąnaudos vidutiniškai padidės atitinkamai 6,1% ir 5,4%.
- Išsamus rodiklis, nurodantis, kaip įmonės vertina finansavimo sąlygas, rodo, kad padėtis nuolat blogėja (47 proc.), o tai yra didžiausias rodiklis nuo tyrimo pradžios 2009 m.
- Grynasis įmonių, pranešančių apie griežtesnes banko paskolų kainų sąlygas, procentas pasiekė istorinį aukščiausią lygį.
Paskutiniame du kartus per metus atliekamos apklausos apie įmonių finansavimo galimybes (SAFE) euro zonoje, apimančioje laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., įmonės nurodė, kad verslo veikla nuolat gerėja, o išaugo apyvarta dažniau pranešta tarp didelių įmonių nei tarp mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) (1 diagrama).
Tinklas[[1]16 % MVĮ pranešė apie sumažėjusį pelną, o didelės įmonės nenurodė, kad pelnas apskritai nepasikeitė. Mažesnis pelningumas atspindi darbo sąnaudų padidėjimą, o įmonių, kurios praneša apie darbo sąnaudų padidėjimą (77 %), grynasis procentas pasiekė naują istorinį tyrimo piką. Grynasis įmonių, nurodančių medžiagų ir energijos sąnaudų padidėjimą (89 %), išliko didelis, nors buvo šiek tiek mažesnis nei ankstesniame tyrimo etape. Tai atspindėjo tiekimo kliūčių mažėjimą ir energijos kainų mažėjimą. Didėjančios palūkanų išlaidos taip pat turėjo neigiamos įtakos pelningumui – grynasis procentas buvo aukščiausias nuo tyrimo pradžios. Didelės įmonės dažniau pranešė apie darbo sąnaudų ir palūkanų sąnaudų padidėjimą, o ne MVĮ, o kitų išlaidų padidėjimą rodančių įmonių grynasis procentas buvo panašus visose įmonėse.
Naujausiame tyrimo etape pateikiama kiekybinė informacija apie euro zonos įmonių lūkesčius dėl jų pardavimo kainų ir atlyginimų per ateinančius 12 mėnesių. Įmonės pranešė, kad per ateinančius 12 mėnesių jų pardavimo kainos vidutiniškai padidės 6,1%, o darbuotojų atlyginimai – 5,4% (2 diagrama).[[2] Darbo ir ne darbo sąnaudos, infliacijos lūkesčiai ir paklausos sąlygos buvo svarbiausi veiksniai, lemiantys įmonių kainų nustatymo elgesį kitais metais.
Įmonių atsakymai dėl išorės finansavimo poreikių ir galimybių ir toliau atspindėjo pinigų politikos griežtinimą. Palyginti su ankstesniu tyrimo etapu, mažiau euro zonos įmonių pranešė apie grynąjį išorės finansavimo poreikio padidėjimą pagal įvairias priemones, o prieinamumas šiek tiek pablogėjo. Dėl to 6 % įmonių pranešė apie finansavimo atotrūkio padidėjimą (palyginti su 9 % paskutiniame tyrimo etape). Mažesnį finansavimo atotrūkio padidėjimą daugiausia lėmė mažesnis grynasis didelių įmonių procentas, rodantis didesnį finansavimo atotrūkį šiame tyrimo etape (grynasis 6 %, palyginti su 11 % ankstesniame ture, 3 diagrama).
Be to, euro zonos įmonės pranešė sugriežtinusios finansavimo sąlygas. Visų pirma, grynasis 87 % nurodė didesnes bankų palūkanų normas (nuo 71 % ankstesniame etape), o tai atspindi pinigų politikos griežtinimo perdavimą į korporacijų skolinimosi išlaidas. Išsamus rodiklis, nurodantis, kaip įmonės vertina finansavimo sąlygas, rodo, kad padėtis nuolat blogėja (47 proc.), o tai yra didžiausias rodiklis nuo tyrimo pradžios 2009 m.
Nepaisant griežtesnių finansavimo sąlygų, grynasis įmonių, pranešusių apie kliūtis gauti banko paskolą, procentas iš esmės nepakito – 7 %, o didelėms įmonėms – 5 %, o MVĮ – 9 %.
Žvelgdamos į ateitį, euro zonos įmonės tikisi, kad per ateinančius šešis mėnesius bankų paskolų ir kredito linijų prieinamumas dar pablogės, tačiau tikisi, kad grynąja verte pagerės vidaus lėšų prieinamumas.
Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai 28-ojo SAFE turo euro zonoje, vykdyto nuo 2023 m. kovo 6 d. iki balandžio 14 d. ir apimančio laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., rezultatai. Imtį sudarė 10 983 įmonės, iš kurių 10 085 (92) %) yra MVĮ (ty įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų).
Dėl žiniasklaidos klausimų kreipkitės į Silvia Margiocco, silvia.margiocco@ecb.europa.eutel.: +49 69 1344 6619.
Pastabos:
- The ataskaita šiame SAFE apklausos etape kartu su klausimynas ir metodinė informacijagalima rasti adresu ECB interneto svetainėje.
- Išsamias duomenų eilutes apie atskiras euro zonos šalis ir suvestinius euro zonos rezultatus galima gauti iš ECB Statistinių duomenų saugykla.
1 diagrama
Euro zonos įmonių pajamų padėties pokyčiai
(grynasis respondentų procentas)
Bazė: visos įmonės. Skaičiai susiję su 3–28 apklausos turais (2010 m. kovo mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn.–2023 m. kovo mėn.) ir 21–28 turais (2019 m. balandžio mėn.–2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn.–2023 m. kovo mėn.) MVĮ ir didelėms įmonėms.
Pastabos: Grynieji procentai yra skirtumas tarp įmonių, kurios praneša apie tam tikro veiksnio padidėjimą, ir procentinės dalies, pranešančios apie sumažėjimą. Diagramoje pateikti duomenys susiję su 2 apklausos klausimu.
2 diagrama
Vidutiniai numatomi kainų ir darbo užmokesčio pokyčiai
Bazė: visos įmonės. Skaičiai susiję su 28 tyrimo turu (2022 m. spalio mėn.–2023 m. kovo mėn.).
Pastabos: Vidutiniai euro zonos įmonių lūkesčiai dėl pardavimo kainų ir dabartinių darbuotojų darbo užmokesčio per ateinančius 12 mėnesių, kartu su tarpkvartiliniais intervalais, naudojant tyrimo svorius. Statistika apskaičiuojama apkarpius duomenis pagal šalies 1 ir 99 procentilius.
3 diagrama
Euro zonos įmonių nurodyti išorės finansavimo spragų pokyčiai
Bazė: įmonės, kurioms atitinkama priemonė yra svarbi (ty jos ją naudojo arba svarstė ją naudoti). Respondentai, atsakantys „netaikoma“ arba „nežinau“, neįtraukiami. Skaičiai susiję su 3–28 apklausos etapais (2010 m. kovo mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn.–2023 m. kovo mėn.).
Pastabos: Finansavimo trūkumo rodiklis apjungia finansavimo poreikius ir banko paskolų, kredito linijų, prekybos kreditų ir nuosavybės bei skolos vertybinių popierių emisijos galimybes įmonės lygiu. Kiekvienos iš penkių finansavimo priemonių suvokto finansavimo atotrūkio pokyčio rodiklis yra 1 (-1), jei poreikis didėja (mažėja), o prieinamumas mažėja (didėja). Jei įmonės suvokia tik vienpusį finansavimo atotrūkio padidėjimą (sumažėjimą), kintamajam priskiriama 0,5 (-0,5) reikšmė. Sudėtinis rodiklis yra svertinis penkių priemonių finansavimo spragų vidurkis. Teigiama rodiklio reikšmė rodo finansavimo atotrūkio padidėjimą. Vertės padauginamos iš 100, kad būtų gautas svertinis grynasis likutis procentais.
KONTAKTAS
Europos centrinis bankas