Titulinis Naujienos Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui ir pataria, kaip tinkamai paruošti namus sparnuočiams
Įvertinimas
Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, tokie kaip įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas, todėl inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paaiškina, kaip teisingai pasiruošti paukščių sugrįžtuvėms.
Vieni paukščiai, tokie kaip varnėnai, senus lizdus išsivalo patys, snapeliu atplėšdami lizdo medžiagos dalis ir išmesdami jas pro inkilo angą, tačiau dauguma sparnuočių ir ypatingai smulkūs žvirbliniai paukščiai lizdų patys nevalo, todėl tam, kad jie sėkmingai sugrįžtų perėti į senesnius inkilus, juos reikia išvalyti. Sena lizdinė medžiaga kaupia drėgmę, joje taip pat apsigyvena ir lizdiniai parazitai, galintys pakenkti būsimam inkilo šeimininkui ar jaunikliams.
Prieš prasidedant pavasariui Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių girininkijose kasmet išvaloma apie 7000 inkilų. Jų valymas prisideda ir prie sanitarinės miško būklės gerinimo, nes pagausėjus paukščių – labiau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius.
„Inkilų valymas – labai įdomus procesas, nes nukabinus inkilą ir jį atidarius galima pamatyti visą inkilo istoriją: kas jame gyveno, ar sėkmingai išvedė jauniklius, o galbūt tas inkilas buvo naudojamas visai kitiems tikslams. Skirtingos paukščių rūšys suka lizdus iš vis kitokių medžiagų. Zylių lizdeliuose būna gausu samanų, gyvūnų šerių ir plaukų, o štai – margasparnės musinukės lizdelį sudaro daugiausia žolių stiebeliai ir pušies žievė. Kai kuriuose inkiluose gali būti randama sudraskytų ir suėstų paukščių plunksnų, kituose – riešutų ar gilių atsargos žiemai, kurias sunešė peliniai graužikai. Kartais galima rasti ir vabzdžių veikos pėdsakų inkiluose – susuktų širšių ar vapsvų lizdų“, – pasakoja VMU Gamtotvarkos skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.
Techniškai išvalyti inkilą nesunku – svarbu nesulaužyti jo konstrukcijos, o išvalius – vėl sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Inkilui pakabinti ir nukabinti gali būti naudojama kartis su išsišakojimu arba palinkimu pačiame gale. Tokia kartimi užkabinamas inkilo kablys arba inkilo landa ir taip jis nukeliamas. Plaktuko pagalba nukalamas stogelis ir šakele išvaloma sena lizdinė medžiaga. Užkalus stogelį atgal – jis vėl kabinamas į buvusią vietą. Tokiems darbams reikalinga pasiimti atsarginių inkilo dalių ir vinių, nes inkilo ardymo metu inkilai (ypač senesni) gali skilti.
Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.
Šiais metais kovo 10 d. Valstybinių miškų urėdija gamtai neabejingus sparnuočių mylėtojus kvies pasitikti paukščius kartus su įmonės regioninių padalinių miškininkais iš iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
