Rugsėjo 13 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku dalyvavo Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime Rygoje, Latvijoje.
Susitikime aptartas atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje, regioninio saugumo iššūkiai. Ministrai sutarė, kad būtina laiku ir pilnai įgyvendinti NATO 2030 darbotvarkės sprendimus, priimtus NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje birželio 14 dieną, ypač susijusius su kolektyvine gynyba ir atgrasymu. Artėjant NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo diskusijoms būtina siekti, kad šis procesas vyktų išlaikant didžiausią dėmesį kolektyvinei gynybai. Taip pat vieningai konstatuota, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų sąjungininkių nuolatinis buvimas regione yra itin svarbus veiksnys patikimam atgrasymui.
„JAV ir kitų NATO šalių karių nuolatinis buvimas yra vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes regione, būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą“, – sakė G. Landsbergis.
Ministrai aptarė šiuo metu vykstančias bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2021“, kurios demonstruoja toliau gilėjančią šių šalių karinę integraciją. Tolesnis bendros Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės kūrimas sukels rimtų implikacijų Baltijos regiono saugumui, todėl būtina atidžiai stebėti bei analizuoti procesus ir adaptuoti saugumo ir gynybos politiką.
Ministrai sutarė, kad atsižvelgiant į iššūkius iš Rytų būtina stiprinti paramą artimiausiems partneriams, kurie patiria Rusijos spaudimą. Tam tikslui reikia išnaudoti NATO partnerysčių politiką, siekiant didinti bendradarbiavimą su tokiomis šalimis kaip Ukraina ir Sakartvelas.
Susitikimas Rygoje yra pirmas tokio formato renginys, kuriuo siekiama plėtoti Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos konsultacijas ir koordinaciją saugumo ir gynybos klausimais.
Nuotraukos: Latvijos užsienio reikalų ministerija
