Titulinis Naujienos Mikrobiologija žemės ūkyje – ūkininkavimo ateitis ir pagalbos ranka ūkininkams
Įvertinimas
Žaliojo kurso keliami reikalavimai perpus sumažinti cheminių pesticidų ir penktadaliu trąšų naudojimą iki 2030 m. kelia nerimą daugeliui ūkininkų. Norėdami padėti įgyvendinti tvarumo reikalavimus, mokslininkai atranda naujus būdus, kaip kurti sveikesnę visuomenę ir tvaresnes maisto sistemas į pagalbą pasitelkus specialius mikroorganizmų preparatus dirvožemiui. Šiandien žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi vienoje iš lietuviško kapitalo įmonių „Bioversio“, kurioje mikrobiologijos mokslininkai jau kuria tokius preparatus, anot jų, galinčius padėti įgyvendinti Žaliojo kurso reikalavimus.
„Kai kalbame apie kovą su klimato kaitos krize, žemės ūkio sektorius yra ypatingas, nes gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir ,,užrakinamas” dirvožemyje. Todėl praktikos, priemonės ir technologijos, kurios skatina didesnį anglies kaupimą bei tuo pačiu teikia ir kitas naudas, pavyzdžiui, saugo dirvožemio biologinę įvairovę ar didina derlingumą, yra labai svarbios ir perspektyvios. Sveikintina, kad tokios inovatyvios bei aplinkai draugiškos technologijos yra vystomos ir Lietuvoje“, – sako ministras K. Navickas.
Jau septynerius metus plėtojama ir tobulinama dirvožemiui skirtų mikroorganizmų preparatų technologija Žaliojo kurso kontekste tampa dar aktualesnė. Ji padeda žemės ūkio specialistams spręsti dirvožemio kokybinių parametrų ir produktyvumo klausimą.
„Mūsų gaminami mikrobiologiniai preparatai nėra trąša. Tai – pagalbinė priemonė, kurią naudojant tiek trąšų, tiek pesticidų reikia mažiau. Mikroorganizmams skaidant dirvožemyje esančias liekanas, skatinama ir humuso gamyba, kuriame lengviau išlaikomos visos augalams reikalingos maistinės medžiagos – CO2, kaip organinė medžiaga, kalis, fosforas ir azotas“, – aiškina S. Balion.
Kaip rodo „Bioversio“ penkerių metų bandymų rezultatai, naudojant mikroskopinius grybus per metus vidutiniškai yra „užrakinama“ 1 t anglies į ha, t.y. 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 mln. tonų CO2 – tai maždaug 2,4 mln. tonų daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija.
„Gavę tokius tyrimų ir bandymų rezultatus matome, kad mikrobiologiniai produktai gali būti vienas įrankių pasiekti Žaliojo kurso keliamus reikalavimus“, – teigia S. Balion.
