Kaip manote: ko žmonės eina į restoranus?
Daugelis pirmiausia parašysite, kad skaniai pavalgyti, kažkas paminės jog pakeisti aplinką, bet manau ką berašytume, mes pirmiausia einame į restoranus norėdami patirti gerų emocijų, kurias mums suteikia ir restoranų aplinka, ir jame dirbančių padavėjų aptarnavimas, bei taip pat svarbi detalė skanus maistas, bei gėrimai.
Šioje apžvalgoje aš jums papasakosiu apie vieną Vilniaus restoraną, kurio darbuotojai manau galvoja, kad restoranas niekuo nesiskiria nuo stoties bufeto, į kurį užbėgęs žmogus stovėdamas prie nutrinto staliuko suvalgo vos šiltas pieniškas dešreles, mirkydamas jas į vandeningas garstyčias, paskubomis užsikąsdamas dar užvakar pjaustytos duonos kieta kriaukle.
Gal kiek sutirštinau, bet būtent taip pasijutome su žmona po vakarienės Vilniaus restorane „Bacchus, grilio namai”.
Nors restoranėlis nedidelis, bet jis gan jaukus. Tyliai grojanti muzika, prie poros staliukų niekur neskubantys svečiai, vos mums užsukus nuteikė optimistiškai.
Vartydamas meniu specialiai atkreipiau dėmesį į kainas ir jos išties vidutinio lygio, jei lyginčiau su Klaipėdos ar Kauno restoranų patiekalų kainomis.
Bet nuo tos vietos optimizmo mūsų veiduose ir džiugesio liko vis mažiau.
Vos atnešė gėrimus, pastebėjau, kad arbatos puodelis turi įtrūkimą. Apie tai pasakiau įrankius atnešusiam padavėjui, kuris atsiprašė ir dingo su arbatos puodeliu jį pakeisti.
Keista, kai salėje tik keli staliukai svečių ir dirbančių salėje padavėjų – du, kurie dirbdami pilsto gėrimus galimai užsimerkę, jei nepastebi tokio įskilimo (nuotraukoje jau pakeistas arbatos puodelis).
Bandau prisiminti užeigą ar kavinę, net ne restoraną, kuriame būtų patiekę stalo įrankius pintame krepšelyje, prieš tai į jį neįkloję medžiaginės servetėlės. Ir tai daroma ne dėl grožio, o dėl švaros reikalavimų.
Tom yum sriuba – 10,00 €
Pirmą kartą teko matyti tokią riebiais kraštais gardintą „Tom yum” sriubą. Spėju pilant „Tom yum” pastą į sriubos puodą net nebuvo pasivarginta į šiukšlinę nupilti ant pastos viršaus susidariusį riebalų sluoksnį.
Jis sukrito į puodą, o vėliau nugulė riebiu žiedu svečių sriuboje.
Kalmarų žiedai – 9,00 €
Jei reiktų lažintis, tai daryčiau statymą, kad šie kalmarų žiedai – gruzdintuvėje pakepta šaldyta produkcija.
Nesakau, kad tokia produkcija negali būti naudojama maitinimo įstaigose, bet tik ne restoranuose, ir tikrai ne tuose, kurie skelbiasi esantys grilio namai.
Bet jei mano spėjimas klaidingas – atsiprašau.
Pagrindinius patiekalus mums atnešė dar nespėjus suvalgyti sriubos ir užkandžio.
Pasiteiravus ar taip padaryti yra jų restorane normalu, padavėja ramiu balsu atsakė: iškepė, negi dabar laikysime virtuvėje.
O save gerbiančiame restorane, pirmiausia būtų sulaukę kol svečiai pabaigs valgyti pirmus patiekalus, tada nurinkdami pasiteirautų, ar svečiams patiko valgyti patiekalai, ir tik atsiklausę ar jau būtų galima tiekti pagrindinius patiekalus, būtų informavę virtuvę, kad būtų pradėta jų gamyba.
Bet tai, kaip minėjau, tik tikruose restoranuose.
Kiaulienos sprandinės šašlykas – 15,00 €
Kiaulienos sprandinės šašlykas buvo akivaizdžiai perkeptas, mėsa išsausėjusi ir labiau priminė kumpinės šašlyką, nei sprandinės.
Lavašas, ant kurio buvo padėta kiauliena, priminė papiruso lapą, kuris sutrupėjo vos prie jo prisilietė jį po tūkstantmečių atradęs archeologas.
Tuno kepsnys – 23,00 €
Nors priimant užsakymą manęs pasiteiravo kaip pageidaučiau jog būtų iškeptas tunas, visgi vėliau man jį patiekė vos ne pilnai iškeptą, nors prašymas buvo patiekti keptą vidutiniškai.
O ir žvelgiant į tuną, bei šašlyką jaučiau svetimą gėdą už tuos, kurie šiai vietai pavadinime naudoja tokius žodžius kaip – grilio namai.
Liūdniausia, kad tu sėdėdamas restorane ir suprasdamas, kad jame dirbantys du padavėjai tiesiog žiovauja už baro stumdami laiką, o tu turi valgyti pagrindinius patiekalus prie nenurinkto stalo, ant kurio likusios sriubos ir užkandžių lėkštės.
Tik baigiant valgyti pagrindinius patiekalus priėjusi padavėja pasiteiravo, ar gali nurinkti minėtas lėkštes.
Ir tai man nuskambėjo kaip patyčios. Sriuba, nors ir kažkiek jos buvo likę, bet ji visiškai atšalusi, o kalmaro užkandžio lėkštėje likę tik pusę kalmaro žiedo ir dalis padažo.
Gerai, kad dar nepaklausė: ar nesudėti išsinešimui.
Reziumuoju. Labai liūdna, kai kuriami grilio namai dėka aptarnavimo ir patiekalų kokybės virsta į eilinę suvargusią pakelės užeigą.
2/5 ir tik dėl to, kad artėja Kalėdos ir sako prieš jas reikia dalintis gerumu, kitu metu būtų įpieštas be jokio gailesčio riebus vienetas.
„Bacchus, grilio namai”




