Įvertinimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba šiandien mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus atstovus sukvietė į konferenciją „Demografinės tendencijos Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai, iššūkiai ir ateities prognozės. Demografinės pusiausvyros beieškant”. Renginio tikslas – spręsti Lietuvos visuomenės raidai aktualius demografijos iššūkius, pasitelkiant mokslininkus, politikus ir praktikus.
“Norisi, kad į demografinius rodiklius žiūrėtume kaip į galimybę stiprinti savo šalies potencialą. Kad to pasiektume, labai reikalinga diskusija paremta moksliniais tyrimais ir duomenimis. Jau šiandien matyti, kad mokslininkų išvados paneigia daugybę mitų ir padeda konstruoti ilgalaikius, tvarius sprendimus ateičiai”, – konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė M. Navickienė pakvietė mokslo bendruomenę, praktikus, kurie dirba su demografiniais iššūkiais, migracija, siūlyti Lietuvai ilgalaikius, pagrįstus didesniu valstybės potencialo panaudojimu, sprendimus.
“Šiandien turime nepamiršti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų galios, įsitraukimo, idėjų. Tikiu, kad tokius sprendimus galime atrasti: tiek kuriant ateities darbo vietų perspektyvą, tiek šeimos politiką, tiek sveikesnes gyvenimo sąlygas, migracijos politiką”.
Ministrė M. Navickienė pabrėžė, kad svarbu mąstyti ir diskutuoti apie tai, kaip net ir mažesnėje, senėjančioje visuomenėje galima pasiekti aukštą gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, sukurti palankią aplinką kurti šeimą: gimdyti bei auginti vaikus, sudaryti orias, sveikas gyvenimo sąlygas ir galimybes vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau išlikti savarankiškiems ir socialiai aktyviems, plėtoti kartų solidarumą ir socialinę gerovę visiems, vykdyti išmintingą ir efektyvią migracijos politiką, sudarant sąlygas į Lietuvą kurti gyvenimo atvykstantiems ir grįžtantiems žmonėms čia integruojantis, skatinant palankų visuomenės požiūrį į juos, skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, atsižvelgti į regioninį aspektą ir kt.
Pasak Domanto Jasilionio, Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojo, vienas svarbiausių demografinės pusiausvyros atkūrimo ilgalaikėje perspektyvoje veiksnių – gimstamumas. Šioje srityje pozityvių pokyčių ateityje galima tikėtis užtikrinant modernios, nuosekliai įgyvendinamos praktikoje ir stabilios, į darbo ir vaikų auginimo derinimą orientuotos, šeimos politikos plėtrą. Pasak prof. D. Jasilionio, Danijos ir Prancūzijos pavydžiai akivaizdžiai įrodo, kad tik sukūrus tinkamas paslaugas šeimoms, galima užtikrinti gimstamumo augimą ir priešingai, tik skatinant šeimas piniginėmis išmokomis (Lenkijos pavyzdys) gimstamumo statistikoje pokyčio nematyti, atvirkščiai – gimstamumas, ypač jaunų moterų grupėje, – mažėja. Net ir mažėjant bendram gimstamumui, pasak prof. D. Jasilionio, valstybė gali užtikrinti kokybišką gyvenimą Lietuvoje, bet labai svarbu kurti ir išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kuo ilgesnę gyvenimo trukmę.
Daumantas Stumbrys, demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas, pristatė tyrimą apie vyresnio amžiaus asmenų kaitą iki 2035 m. Lietuvos savivaldybėse. Tyrimas atskleidė, kad nuo 2023 m. iki 2035 m. itin spartus (daugiau nei 20 proc.) vyresnių nei 65 m. gyventojų skaičiaus augimas bus pastebimas 25 šalies savivaldybėse, o didžiausiais tempais išsiskirs Pagėgių, Mažeikių r. ir Neringos savivaldybės. Vyresnio amžiaus gyventojų mažės tik Palangos miesto savivaldybėje, o nesikeis Švenčionių r. ir Prienų r. savivaldybėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus prieaugis planuojamas didžiuosiuose šalies miestuose. Nuo 2023 m. iki 2035 m. vyrų mirtingumo rodikliai mažės sparčiau negu moterų. Todėl 65 metų ir vyresnių moterų skaičius tenkantis šimtui vyrų mažės, nuo 184 iki 170.
Živilė Kėrytė, VšĮ Šeimos santykių instituto šeimos mediatorė, akcentavo, kad dar visai neseniai, šeimoje tėvas buvo pagrindinis šeimos maitintojas, o motinai buvo priskiriamos vaikų ir namų priežiūros funkcijos. Šiandien sutinkame kintančias šeimų formas ir struktūras: šeimas, kurių vienas iš tėvų gyvena ir dirba užsienyje, tarptautines šeimas, skyrybas išgyvenančias šeimas, vaikus globojančias šeimas, ne santuokoje gyvenančias šeimos ir kt. Todėl vienas iš svarbiausių visuomenės narių uždavinių – priimti pokyčius ir prisitaikyti. Tiek paslaugų teikėjams, tiek institucijoms, atsakingoms už vaiko ir šeimos gerovę, tiek pačioms šeimoms būtina prisitaikyti prie pokyčių, t. y. keistis išlaikant stabilumą, stiprinti tarpusavio ryšį ir turėti pakankamus socialinius bei ekonominius išteklius.
Pasak Sarmitės Mikulionienės, LSMC Sociologijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos, valstybėje svarbu vykdyti visapusišką vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėseną įvairiais pjūviais: savarankiškumo, dalyvavimo, priežiūros ir globos, savirealizacijos bei orumo. Sutelktomis pastangomis būtina sustiprinti paramos priemones pažeidžiamoms vyresnio amžiaus žmonių grupėms (pvz., turintiems specialių poreikių, gyvenantiems vieno asmens namų ūkiuose, turintiems menkus skaitmeninio raštingumo įgūdžius, patiriantiems diskriminaciją dėl amžiaus ir kt.). Ypač svarbi ir situacijos stebėsena, kuo detalesnių statistinių ir tyrimų duomenų kaupimas ir prieinamumas suinteresuotiems profesionalams: mokslininkams, politikams ir srityje dirbantiems praktikams.
Lijana Gvaldaitė, Nacionalinės šeimos tarybos narė, teigė, kad demografija neatsiejama nuo šeimos politikos, kuri apima žmogaus gyvenimą visais raidos etapais, pasižymi poreikių, priemonių ir išteklių kompleksiškumu bei įvairove. Pasak jos, būtų svarbu sukurti šeimai palankios aplinkos indeksą – instrumentą, leidžiantį atlikti šeimos politikos ir jos priemonių stebėseną ir veiksmingumo vertinimą, siekti šeimos būklės, demografinių tendencijų analizės ir gerinimo.
Konferencijoje pranešimus skaito ir diskutuoja demografai, sociologai, politinių ir visuomeninių institucijų atstovai: Domantas Jasilionis (Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas), Vaida Jankauskaitė (Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikė), Donata Telišauskaitė-Čekanavičė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vyresnioji patarėja), Živilė Kėrytė (VšĮ Šeimos santykių instituto šeimos mediatorė), Daumantas Stumbrys (Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas), Sarmitė Mikulionienė (LSMC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja), Marius Čiuželis („Sidabrinės linijos“ bendraįkūrėjas), Lijana Gvaldaitė – (Nacionalinės šeimos tarybos narė).
Konferenciją stebėti galite: https://www.youtube.com/watch?v=IuOPTQcYR3M
