Kompiuterinis žaidimas vaikui gali prasidėti kaip nekalta pramoga, o baigtis mechanizmu, veikiančiu kaip lošimas – sumoki pinigus, nežinai, ką gausi, nusivili ir bandai dar kartą. Vadinamosios „loot box“ arba atsitiktinio turinio dėžutės vis dažniau tampa vaikų kasdienybės dalimi, nors jų keliamos rizikos Lietuvoje iki šiol beveik nereglamentuojamos.
Skaičiai perspėja: 2024 m. iš pinigų lošė 14,3 proc. Lietuvos 15–16-mečių, o tarp vaikinų – net 24,1 proc., beveik kas ketvirtas. Europoje internetu lošiančių paauglių dalis per penkerius metus išaugo nuo 7,9 iki 14 proc., o galimai žalingo lošimo požymių turinčių lošiančių moksleivių dalis – nuo 4,7 iki 8,5 proc.
Ir tai jau ne teorinė grėsmė. Per parą Lietuvoje sulaukiama 52–60 prašymų neleisti žmogui lošti, o maždaug pusę tokių prašymų pateikia vos 21–30 metų žmonės. Lošimų specialistai jau pusantrų metų stebi daugėjant jaunuolių, kurių pirmoji lošimo patirtis prasideda ne kazino ar lažybų punkte, o kompiuterinių žaidimų platformose – nuo vadinamųjų „lobių skrynių“.
Penktadienį 10 val. SEIMO spaudos konferencijų salėje Seimo nariai Mindaugas Lingė ir Daiva Ulbinaitė pristatys pataisas, kuriomis siūloma uždrausti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams ir įpareigoti jų pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Lošimų priežiūros tarnybos atstovas Olegas Mackevič ir lošėjų artimųjų paramos grupės atstovė Inga Dapkūnienė. Konferencijoje išgirsime apie realias vaikų bei jų šeimų patirtis – kaip nekaltai prasidėjęs žaidimas gali tapti keliu į vis sunkiau kontroliuojamą lošimo elgesį.
Viena paskaita mokykloje, atmintinė tėvams ar turinio filtravimo priemonės problemos neišsprendžia. Vaiko apsauga negali priklausyti nuo to, ar tėvai spėjo laiku pastebėti. Taisyklės turi pradėti veikti anksčiau.
Spaudos konferencija bus TIESIOGIAI TRANSLIUOJAMA Seimo Youtube kanale.
BNS informacija
Šaltinis: Nyksciai