Vyriausybė skelbia apie ambicingą planą stiprinti šalies ligoninių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ir galimą karinį konfliktą. Iki 2030 metų tam numatoma skirti apie 300 mln. eurų.
Tačiau viešai pristatyti projektai numatyti Vilniuje ir Kaune. Kauno klinikose planuojama įrengti fortifikuotą chirurgijos centrą ir dvigubos paskirties daugiaaukštę automobilių aikštelę. Santaros klinikose numatomas daugiafunkcis kompleksas su požemine automobilių aikštele, kuri krizės atveju galėtų būti pritaikyta ligoninės reikmėms.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje planuojama įrengti kritinių situacijų medicinos centrą su operacinėmis, vietomis keliems šimtams pacientų, srautų valdymo ir mobilizacijos infrastruktūra.
Klaipėdą pamiršo?
Ši informacija uostamiestyje sukėlė diskusijų audrą. Keliamas klausimas ne tik dėl medicinos infrastruktūros, bet ir dėl Vakarų Lietuvos regiono saugumo. Klaipėda yra geografiškai ypač arti Rusijos Kaliningrado srities, o regione veikia vienintelis šalies uostas, energetikos ir transporto infrastruktūros objektai.
Todėl kyla klausimas: ar ekstremaliosios situacijos ar karinio konflikto atveju pakankamai būtų užtikrinama medicinos pagalba Vakarų Lietuvoje?
Į situaciją vienas pirmųjų viešai sureagavo Seimo narys Audrius Petrošius. Jo vertinimu, sunku suprasti, kodėl planuojant tokio masto investicijas Vakarų Lietuva atsidūrė už pirmojo projekto etapo ribų.
„Suprantu, pyragą reikia dalinti į daugiau dalių, bet turėti Kaliningradą šalia ir Klaipėdai nenumatyti nieko?..“ – retoriškai klausė A. Petrošius.
Pasak jo, užkulisiuose kalbama, kad galimai Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nepateko į strateginį valstybės planą dėl besitęsiančios reorganizacijos ir sunkiai sprendžiamų finansinių klausimų. Tačiau politikas mano, kad šiuo atveju nederėtų administracinių klausimų iškelti aukščiau šalies strateginių interesų.
„Kai kalbama apie sveikatos apsaugos finansavimą, Klaipėdai taikomi dvigubi standartai. Kai patogu ir nenorima skirti papildomų lėšų, sakoma, kad visiems galioja bendros taisyklės. Tačiau šiuo atveju viskas atvirkščiai. Prisidengiama ekspertais, o finansavimas skiriamas Vilniaus ir Kauno ligoninėms, o Klaipėda eliminuojama“, – teigė Seimo narys.
A. Petrošius ragina Klaipėdoje susivienyti ir aktyviai dirbti, kad miesto bei regiono interesai, ypač strateginiais klausimais, nebūtų ignoruojami.
Ligoninės pozicija
Tuo tarpu pačios KUL, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas (KU), vadovas bent jau viešai situacijos nedramatizuoja.
KUL šio klausimo nėra pradėjusi kelti tik dabar, pabrėžia ir jos generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis.
Pasak jo, KUL teigiamai vertina valstybės iniciatyvą stiprinti gydymo įstaigų atsparumą.
„Klaipėdos universiteto ligoninė yra didžiausia daugiaprofilė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, o šis regionas dėl savo geografinės ir strateginės padėties turi ypatingą reikšmę valstybei“, – teigė A. Šimaitis.
Jis pabrėžia, kad KUL pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimus SAM ir Krašto apsaugos ministerijoms kelia jau ne vienerius metus.
Ligoninės dešimties metų plėtros plane yra numatyta infrastruktūros vystymo koncepcija, atsižvelgiant į gynybos ir ekstremaliųjų situacijų poreikius.
Pasak A. Šimaičio, ministerijoms buvo pristatyti konkretūs projektiniai pasiūlymai ir preliminarūs investicijų poreikiai.
„Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms principai vertinami ir šiuo metu planuojant KUL infrastruktūros plėtrą, įskaitant naujo skubiosios pagalbos ir operacinių bloko statybos projektą“, – sakė ligoninės vadovas.
Jo teigimu, KUL yra pasirengusi toliau dalyvauti formuojant nacionalinės reikšmės medicinos infrastruktūros planus.
A. Šimaitis taip pat akcentuoja, kad strateginės infrastruktūros klausimų nereikėtų tiesiogiai sieti su ligoninės kasdiene finansine situacija.
„Svarbu atskirti gydymo įstaigos einamosios finansinės veiklos klausimus nuo valstybės strateginio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Tai yra skirtingo lygmens klausimai“, – teigė KUL vadovas.
Pasak jo, tokio masto projektai nėra vienos gydymo įstaigos reikalas – jiems būtinas nacionalinis planavimas, valstybės finansavimas ir skirtingų institucijų bendradarbiavimas.
Klaipėda nėra pamiršta
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad Klaipėda į strateginius planus yra įtraukta.
Už sritį atsakingas viceministras Skirmantas Krunkaitis pabrėžia, kad Klaipėdos regionas yra įtrauktas į strategiškai svarbių šalies ligoninių tinklą.
„Klaipėdos regionas yra įtrauktas į strategiškai svarbių šalies ligoninių tinklo sąrašą. Šio regiono sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimui, atsparumui ir infrastruktūrai stiprinti finansavimas yra numatytas per kitus pasirengimo etapus bei finansavimo formatų mechanizmus“, – sakė S. Krunkaitis.
Ministerija taip pat nurodo konkretų jau planuojamą projektą – KUL naują priėmimo skyrių, kuris turėtų būti pritaikomas ir dvigubos paskirties reikmėms.
„Visoms strategiškai svarbioms ligoninėms yra numatyti konkretūs vaidmenys ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais – su tuo ir susieti finansavimo mechanizmai, apimtys bei etapai“, – aiškino viceministras.
Tačiau kiek konkrečiai investicijų gali būti skirta Klaipėdai ir kokie dar projektai numatyti Vakarų Lietuvai, ministerija kol kas neatskleidžia.
Pasak S. Krunkaičio, dalis informacijos apie strateginį pasirengimą dėl šalies saugumo negali būti viešinama. Riboto naudojimo gali būti konkretūs veiksmų planai, taktiniai sprendimai ar specialūs pajėgumai.
Užkulisiniai susitarimai
Tačiau 300 milijonų eurų investicijos į pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms Vilniaus ir Kauno ligoninėse nėra jokia valstybės paslaptis. Tai ne tik ne paslaptis, tai šiuo metu net padaryta savotiška viešųjų ryšių akcija, kuria naudojasi tiek premjeras, tiek atskiros ministerijos. O kai užduodami klausimai apie Klaipėdos regiono pasiruošimą, praktiškai karui, atsiranda valstybės paslaptis.
Aišku, galima bandyti tikėti ministerijos versija, kad Klaipėdoje iš tikro planuojama kažkas dar labiau reikšmingo ir slapto, kas pranoks tuos 300 milijonų ir naujų požeminių operacinių statybas Kaune ir Vilniuje, tačiau apie tai net negalima kalbėti ir rašyti.
Kad šimtų milijonų dalybos Klaipėdoje buvo sutiktos aštriai, suprato ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis jau bando švelninti situaciją ir pateikė savo komentarą net savaitgalį. Jis teigė, kad Klaipėda ir kitos regioninės ligoninės taip pat įtraukiamos į ekstremalių situacijų planą, tačiau kartu patvirtina, kad didelių planų nėra.
„Klaipėdos universiteto ligoninei kitame (septynerių metų ES – aut. past.) finansavimo laikotarpyje numatytas 55 mln. eurų finansavimas dvigubos paskirties infrastruktūros vystymui. Šiuo metu ligoninė rengiasi naujo priėmimo skyriaus statyboms, o šio pastato projektą buvo spėta peržiūrėti ir modifikuoti, pritaikant jį ekstremaliosioms situacijoms.
Svarbu atskirti gydymo įstaigos einamosios finansinės veiklos klausimus nuo valstybės strateginio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Tai yra skirtingo lygmens klausimai.
Šioms statyboms skirta 16 mln. eurų. Dar tiek pat reikės ligoninės įrangai“, – praktiškai tai, kad jau anksčiau suplanuotas priėmimo skyrius yra vienintelė reikšminga investicija į KUL artimiausius 7 metus, patvirtina M. Sinkevičius.
Premjero žinute savo socialinio tinklo paskyroje pasidalinęs klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas laikosi pozicijos, kad dėl KUL finansavimo keliamas triukšmas yra politizuotas dėl artėjančių savivaldos rinkimų.
Kartu politikas sutinka, jog yra natūralu, kad didžiausios investicijos tiek sveikatos, tiek kitose srityse tenka Vilniui ir Kaunui.
„Tačiau svarbi žinia yra ta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė, nors ir susidurianti su finansiniais iššūkiais, įtraukta į strateginius planus ir tam yra numatytas finansavimas“, – pozityvią pusę įžvelgia V. Grubliauskas.
Apibendrinant situaciją akivaizdi Vyriausybės pozicija, kad KUL reikšmė ekstremaliosios situacijos atveju nėra tokia svarbi, net bandant vertinti proporcingai. Nuspręsta, kad Klaipėdoje užteks trijų aukštų naujo priimamojo pastato, kainuosiančio 16 milijonų eurų, ir jokių požeminių operacinių ir parkingų uostamiestyje nereikia.
Tačiau situacija labiau nei keista. Ne paslaptis, kad karinio konflikto atveju jau yra numatytas evakuacijos iš sostinės, esančios šalia Baltarusijos, į Klaipėdą. Jeigu Klaipėda iš tiesų yra toks strategiškai svarbus regionas, kodėl tai yra ignoruojama?
Ministerijos atsakymas – tai tik vienas iš pasirengimo etapų ir ne visa informacija gali būti vieša.
Tačiau toks atsakymas kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Panašu, nėra jokių „slaptų“ KUL pasiruošimo ekstremaliosioms situacijoms planų. Tai patvirtina ir KU rektorius.
Dr. Artūras Razbadauskas ne tik neslepia nuostabos dėl tokios situacijos, bet ir piktinasi, kad apie konkrečius Vilniaus ir Kauno projektus jis sužinojo tik viešai paskelbus informaciją.
„Dabar tik vakar sužinojau, kažkur kažkas paslaptingai“, – praėjusią savaitę pasirodžius informacijai žiniasklaidoje sakė A. Razbadauskas.
Jo vertinimu, sunku suprasti, kaip civilinės saugos planuose gali būti vertinama Klaipėda, jeigu regiono medicinos infrastruktūra nėra stiprinama.
„Kalbame apie civilinę saugą, kalbame, kad Lietuva yra labai svarbi geopolitikoje. Karas Ukrainoje parodė, kokia infrastruktūra pirmiausia atakuojama“, – teigė rektorius.
Kalbame apie civilinę saugą, kalbame, kad Lietuva yra labai svarbi geopolitikoje. Karas Ukrainoje parodė, kokia infrastruktūra pirmiausia atakuojama.
A. Razbadauskas taip pat pabrėžia ir geografiją – Vakarų Lietuva yra arčiausiai Kaliningrado srities. Todėl, jo manymu, būtų sudėtinga remtis vien prielaida, kad krizės atveju pacientai ar medikai galėtų būti pervežami į kitus šalies regionus.
„Vyriausybė aiškiai yra pasakiusi, kad Lietuvoje yra trys pagrindiniai sveikatos priežiūros centrai, vienas iš kurių – KUL, tačiau sprendimai ir finansavimas to neatspindi“, – sako A. Razbadauskas.
Anot jo, KUL yra didžiausia daugiaprofilė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje ir viena pagrindinių šalies universitetinės medicinos grandžių. Todėl kyla klausimas, ar nacionaliniuose pasirengimo planuose ji neturėtų būti vertinama kaip vienas iš trijų pagrindinių šalies medicinos centrų greta Santaros klinikų ir Kauno klinikų.
A. Petrošiaus nuomone, atsakymas turėtų būti teigiamas.
Jo teigimu, negalima vienu metu vadinti KUL strategine universitetine ligonine, reikalauti iš jos finansinio stabilumo, o sprendžiant valstybės masto investicijų klausimus jos neįtraukti į diskusiją.
„Šiuo atveju kalbama ne apie tai, kad Klaipėdai būtina “atiduoti„ dalį Vilniui ar Kaunui numatytų pinigų. Kalbama apie tai, kad Vakarų Lietuvos poreikiai turi būti įvertinti planuojant visą nacionalinę sistemą“, – akcentuoja politikas.
Sveikatos apsaugos ministerija jau šiek tiek švelnina poziciją ir tikina, kad 300 mln. eurų investicijos nėra skirtos vien trims Vilniaus ir Kauno ligoninėms. Esą visoje Lietuvoje bus stiprinamos priedangos, medicinos atsargos, infrastruktūra, darbuotojų pasirengimas ir gebėjimas mobilizuoti išteklius.
Ar tai reiškia, kad galutinio Lietuvos atsparios medicinos infrastruktūros žemėlapio dar nėra?
Tačiau tam neužtenka aptakių paaiškinimų ir prisidenginėjimo slaptumu. Klaipėdai reikalingi konkretūs atsakymai: kokios funkcijos ekstremaliosios situacijos metu numatomos KUL, kokia infrastruktūra bus finansuojama, kada tai bus daroma ir kokio dydžio investicijos numatomos Vakarų Lietuvai.
Kol kas situacija atrodo taip: Vilnius ir Kaunas jau turi viešai pristatytus fortifikuotos ir dvigubos paskirties medicinos infrastruktūros projektus, o Klaipėda maitinama neaiškiais pažadais ir „slaptais“ projektais.
Neoficialiais duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl KUL neskiriamas pakankamas dėmesys, yra įstaigos vadovybė. A. Šimaitis į KUL vadovo postą laimėjęs konkursą paskirtas dar 2023 metais tuomečio sveikatos ministro konservatoriaus Arūno Dulkio.
Šiandien Vyriausybėje neslepiama, kad KUL veiklos rezultatai nėra tenkinantys. Tačiau žvelgiant strategiškai sunku pateisinti tai, kad dėl administracinės ir politinė trinties gali nukentėti Vakarų Lietuvos regiono pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ar net karui.
