Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos finansavimas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o regionų ligoninės susiduria su iššūkiais siekdamos užtikrinti gyventojams reikalingas paslaugas. Nors 2027 metais sveikatos sistemai numatoma skirti papildomų lėšų, išlieka esminiai klausimai: kaip užtikrinti tvarų gydymo įstaigų finansavimą, išsaugoti medicinos paslaugas regionuose ir pritraukti jaunus gydytojus.
„Sveikatos priežiūros sistema, deja, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais, yra labai menkai finansuojama. Tai turėtų keistis. Seimas yra priėmęs sprendimus, kaip situacija gali keistis į gerąją pusę, ir jie jau pradedami įgyvendinti su ateinančių metų biudžetu“, – Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos sveikatos sistemos vizija. Kas ir už ką gydys Lietuvos žmones?“ – sakė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Lietuvos ligoninių asociacijos organizuotoje konferencijoje sveikatos politikos formuotojai, gydymo įstaigų vadovai ir medikų bendruomenės atstovai aptarė du esminius sveikatos sistemos ateities klausimus – kaip užtikrinti tvarų jos finansavimą ir kas ateityje gydys Lietuvos žmones.
Kitąmet – papildomi milijonai sveikatos sistemai
Pasak L. Kukuraičio, 2027 metų biudžete numatoma papildomai skirti 172 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Nors tai reiškia papildomus valstybės biudžeto įsipareigojimus, sprendimas turėtų padėti stiprinti sveikatos priežiūros sistemos finansavimą.
Ministras pabrėžė, kad vien didesnio finansavimo nepakaks – būtina peržiūrėti ir sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo principus. Viena svarstomų krypčių – bazinis tam tikrų paslaugų apmokėjimas, kuris padėtų užtikrinti jų prieinamumą regionuose, atsižvelgiant ne tik į suteiktų paslaugų skaičių, bet ir į gyventojų poreikius.
Konferencijoje dėmesio skirta ir platesniems sveikatos sistemos pokyčiams – sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų integracijai, ligų prevencijos stiprinimui ir gydymo įstaigų tinklo veiklos tobulinimui.
O. Leiputė: sveikatos priežiūra – nacionalinio saugumo klausimas
Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė pabrėžė, kad sveikatos sistemos problemų sprendimas negali apsiriboti vien diskusijomis. Pasak jos, galimybė laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų.
„Mums labai svarbu, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas ten, kur jie gyvena, arti namų, kad medikai pasirinktų ten dirbti ir kad merams nereikėtų varžytis tarpusavyje siekiant prisivilioti specialistus. Taip pat svarbu, kad šį sunkų ir sudėtingą darbą dirbantys žmonės gautų orų atlygį“, – teigė O. Leiputė.
Seimo vicepirmininkė akcentavo, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose bei rajonuose. Tam būtina stiprinti regionų gydymo įstaigas ir sudaryti sąlygas medikams jose kurti ilgalaikę profesinę ateitį.
G. Ramanauskas: už ligoninių finansavimo skaičių slypi pacientų poreikiai
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas pažymėjo, kad gydymo įstaigų keliamos finansavimo problemos sulaukė politikų dėmesio, tačiau ilgalaikiams pokyčiams įgyvendinti reikės nuoseklaus darbo ir bendrų sprendimų.
„Už mūsų stovi gyventojai. Čia ne vien įstaigų reikalai ir ne vien skaičiai. Gyventojai turi turėti galimybę gauti paslaugas ir rajonuose. Mes nepretenduojame į neurochirurgiją, kardiochirurgiją ar aukštąsias technologijas, kurios turi būti sutelktos didžiuosiuose centruose. Tačiau yra daug klausimų, kuriuos galėtume spręsti kartu“, – kvietė veikti kartu G. Ramanauskas.
Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos vadovo, regionų ligoninių stiprinimas turėtų tapti nuoseklios sveikatos politikos dalimi. Svarbu ne tik užtikrinti gydymo įstaigų finansinį stabilumą, bet ir išsaugoti gyventojams reikalingas paslaugas, kad gyvenamoji vieta netaptų kliūtimi laiku gauti medicinos pagalbą.
Kas gydys Lietuvos žmones ateityje?
Sveikatos komunikacijos ekspertės Lauros Dabulytės moderuotoje konferencijoje aptarti ne tik finansavimo, bet ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumo klausimai. Apie 2027 metais numatomus finansavimo pokyčius kalbėjo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, o Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė pristatė gydymo įstaigoms kylančius finansinius iššūkius.
Dėmesys skirtas ir jaunųjų medikų ateičiai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė aptarė specialistų rengimo, pritraukimo ir išlaikymo kryptis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų atstovai Jokūbas Balsys ir Karolis Kučinskas dalijosi būsimųjų gydytojų lūkesčiais, o Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius kalbėjo apie profesines galimybes ir darbo vietos pasirinkimą.
Sveikatos politikos formuotojai, ligoninių vadovai, medikų bendruomenės ir jaunųjų gydytojų atstovai svarstė, kokių gydytojų Lietuvai reikės ateityje ir kaip užtikrinti jų pritraukimą į regionus. Konferencijoje pabrėžta, kad ilgalaikiams sveikatos sistemos pokyčiams būtini ne tik tvarus finansavimas, bet ir nuoseklūs sprendimai, padėsiantys pritraukti bei išlaikyti specialistus ir užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams.
Šaltinis: Nyksciai