Demografija skaudi tema Anykščiuose. Į ją kitu kampu pažvelgė Laura Meškauskė. Publikuojame jos nuomonę.
Man neseniai buvo užduotas klausimas: „Ar savivaldybė privalo konkuruoti dėl gyventojų ir darbo jėgos?“ Man atsakymas akivaizdus – taip. Nes vis daugiau savivaldybių jau konkuruoja. Ir ši konkurencija tik stiprėja.
Įsivaizduokite verslą, kurio klientų skaičius kasmet mažėja. Lygiai taip, kaip mažėja Anykščių gyventojų skaičius. Ką darytų normalus verslas?
Ieškotų priežasčių, kodėl žmonės išeina. Žiūrėtų, ką geriau siūlo konkurentai. Gerintų savo pasiūlymą. Bandytų susigrąžinti buvusius klientus ir pritraukti naujų. Joks verslas ramiai nesusitaikytų su mažėjimu metai iš metų.
Savivaldybėse vyksta labai panašus procesas. Čia „klientas“ yra žmogus, kuris pasirenka, kur gyventi ir dirbti. Kur auginti vaikus, pirkti būstą, kurti verslą ir mokėti mokesčius. Todėl dėl žmonių konkuruojama labai konkrečiai. Pasižiūrėkime tik į dvi grupes, dėl kurių šiandien kovojama bene labiausiai: gydytojus ir mokytojus.
Vilnius 2025 m. naujai gyvenamąją vietą deklaravusiems žmonėms buvo numatęs iki 1 000 Eur paskatą.
Alytus trūkstamos specialybės gydytojui siūlo ne mažiau kaip 30 000 Eur į rankas, jei jis įsipareigoja bent ketverius metus dirbti mieste.
Rokiškyje gydytojo paskata išskirtiniais atvejais gali siekti net 50 000 Eur.
Klaipėdos rajonas gydytojui specialistui siūlo 20 000 Eur ir papildomą pagalbą būstui.
Su mokytojais vyksta tas pats.
Vilnius naujai pritrauktiems mokytojams pirmus metus moka po 300 Eur per mėnesį.
Panevėžys trūkstamų specialybių pedagogams numato iki 1 000 Eur persikėlimui, gali kompensuoti keliones į darbą ir padėti su būstu.
Skatinamos net naujos darbo vietos.
Tauragė gali padengti iki 80 proc. naujos darbo vietos įrengimo išlaidų – iki 3 000 Eur už vieną darbo vietą.
Ir būtų neteisinga sakyti, kad Anykščiai nieko nedaro. Turime gydytojų pritraukimo priemones. Vykdomas beveik 383 tūkst. Eur vertės projektas, kuriuo finansuojamos rezidentų ir slaugos studentų studijos, stipendijos, atlyginimų priedai, o paramą gavę specialistai įsipareigoja dirbti Anykščiuose.
Tai yra gerai. Bet konkurencija auga taip greitai, kad mums reikia daryti dar daugiau ir dar stipriau.
Nes pavienių priemonių neužtenka. Reikia vieningos Anykščių politikos, kaip mes pritraukiame ir išlaikome gydytojus, mokytojus, jaunas šeimas, verslininkus ir dirbančius žmones.
Tai jau nebe pavienės socialinės išmokos. Tai – gyventojų pritraukimo ekonomika.
Savivaldybės labai konkrečiai investuoja į tai, ko joms labiausiai trūksta: žmones, specialistus, darbo vietas ir šeimas. Žinote, kokia čia nepatogi tiesa? Kai viena savivaldybė laimi naują gyventoją, labai dažnai kita jį praranda.
Jauna šeima pasirenka vieną miestą. Mokytojas – vieną darbo vietą. Gydytojas sprendžia, kur jam geriausia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Taip vienose savivaldybėse atsiranda šeimos, darbuotojai, vartojimas ir augimas.
O kitose lieka tušti namai, mažėjančios klasės, specialistų trūkumas ir vis didesnis neaiškumas dėl rytojaus.
Todėl turime labai konkrečiai savęs klausti: ką jaunai šeimai Anykščiai pasiūlys geriau negu Ukmergė, Molėtai ar Utena? Ir tą patį klausimą turime užduoti kalbėdami apie gydytoją, mokytoją, verslininką ar nuotoliniu būdu dirbantį žmogų.
Mūsų sprendimai gali kainuoti. Bet šioje vietoje taupymas šiandien gali labai brangiai kainuoti rytoj. Nes kol mes svarstome, kiek stipriai turime konkuruoti, kitos savivaldybės jau konkuruoja labai konkrečiais pasiūlymais. O žmonės renkasi.
Laura Meškauskė
Šaltinis: Nyksciai
