Švarus ir grynas oras – viena svarbiausių švarios ir sveikos aplinkos dalis. Tačiau dažnai ore tvyro įvairiausi kvapai, pradedant nuo gėlių, vaisių aromatų iki gamyklų skleidžiamų kvapų. Mus supančioje aplinkoje dalis kvapų gali džiuginti ar gerinti gyvenimo kokybę, tačiau nuolat jaučiamas nemalonus kvapas gali įtakoti nuotaikos svyravimus, sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai informuoja, kad kvapų sukėlėjai yra įvairūs orą teršiantys cheminiai junginiai, kurių leidžiamus kiekius reguliuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir įstatymai.
Primename, kad prašymai, dėl iš ūkinės veiklos metu skleidžiamų kvapų į gyvenamąją aplinką nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.
Gyventojų prašymuose, dėl juntamo nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, būtina nurodyti šiuos duomenis:
- Pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis;
- Ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą;
- Kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Kvapų kontrolė atliekama trimis etapais:
I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytoje gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla;
II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas;
III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.
Prašymai, dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nenagrinėjami kai:
- prašymai pateikiami nagrinėti ne pagal kompetenciją, tai yra tuomet kai kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz.: iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.);
- pareiškėjas nepateikia trūkstamos, būtinos skundo, dėl nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėjimui informacijos;
- nustatoma, kad kvapų kontrolės metu ne daugiau kaip prieš vienus metus buvo atliktas ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito.
Švarus ir grynas oras – viena svarbiausių švarios ir sveikos aplinkos dalis. Tačiau dažnai ore tvyro įvairiausi kvapai, pradedant nuo gėlių, vaisių aromatų iki gamyklų skleidžiamų kvapų. Mus supančioje aplinkoje dalis kvapų gali džiuginti ar gerinti gyvenimo kokybę, tačiau nuolat jaučiamas nemalonus kvapas gali įtakoti nuotaikos svyravimus, sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai informuoja, kad kvapų sukėlėjai yra įvairūs orą teršiantys cheminiai junginiai, kurių leidžiamus kiekius reguliuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir įstatymai.
Primename, kad prašymai, dėl iš ūkinės veiklos metu skleidžiamų kvapų į gyvenamąją aplinką nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.
Gyventojų prašymuose, dėl juntamo nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, būtina nurodyti šiuos duomenis:
- Pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis;
- Ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą;
- Kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Kvapų kontrolė atliekama trimis etapais:
I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytoje gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla;
II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas;
III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.
Prašymai, dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nenagrinėjami kai:
- prašymai pateikiami nagrinėti ne pagal kompetenciją, tai yra tuomet kai kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz.: iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.);
- pareiškėjas nepateikia trūkstamos, būtinos skundo, dėl nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėjimui informacijos;
- nustatoma, kad kvapų kontrolės metu ne daugiau kaip prieš vienus metus buvo atliktas ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito.
