Ši žinia jau sukėlė nerimo bangą Neringos savivaldybės administracijoje, nes būgštaujama, kad chemijos panaudojimas itin jautriame pusiasalyje gali būti žalingas aplinkai ir žmonėms, nuodai esą iš dirvožemio pasieks grybieną, kitus augalus, uogas. Tačiau kad ir kaip baugiai skambėtų toks invaziniais laikomų augalų naikinimo būdas, jo metodiką rengę mokslininkai ramina: esą atlikus darbus aplinka nebus užteršta, o chemijos pripumpuota mediena – sunaikinta. Išstumia vietinius Valstybės griežtai saugomoje ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje, kaip ir visoje mūsų šalyje, galima aptikti įvairių svetimžemių, arba invaziniais vadinamų augalų. Jų rūšys, patekusios į naują aplinką, itin greitai joje prisitaiko ir nukonkuruoja vietines rūšis. Į Lietuvos invazinių organizmų sąrašą yra įtraukta 18 augalų ir 17 gyvūnų rūšių, kurios kelia rimtas ekologines grėsmes Lietuvos gamtinėse buveinėse. Su svetimžemiais augalais jau ne pirmi metai yra kovojama ir Kuršių nerijoje. Pavyzdžiui, raukšlėtalapiai erškėčiai, plisdami pajūrio kopose, gana sparčiai suformuoja tankius, brūzgius sąžalynus, užimdami vietinių augalų augavietes. Vietinės augalų rūšys nyksta, o kartu ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys, nelieka smėlio kopų buveinių ir taip naikinama biologinė įvairovė. Žmonės yra raginami skinti kažkada saugotas, o dabar itin nerijoje išplitusias ir invazinėmis pripažintas muilines gubojas, organizuojamos talkos šluotiniams sausakrūmiams (zuikiakrūmiams) šalinti, mechaninėmis priemonėmis išpjauti ištisi minėtų erškėčių sąžalynai. Dabar eilė atėjo vasarą gražiomis, baltų žiedų kekėmis pasipuošusioms robinijoms ir mažiau pastebimiems uosialapiams klevams. Robinijas žmonės dažniausiai klaidingai vadina akacijomis.
