Praėjusiais metais baigtas sutvarkyti Kurklių sinagogos pastatas perduotas panaudai Anykščių savivaldybės biudžetinei įstaigai „Anykščių menų centras”. Čia turėjo įsikurti sakralinio meno padalinys su savo ekspozicija.
„Nykščiai“ klausė Anykščių menų centro direktoriaus Tomo Tuskeno, ar Kurklių sinagogoje vyksta kokia nors veikla?
„Sinagogos pastate šaltuoju metu laiku vykdyti veiklos negalime, nes pastatas neapšildomas. Be to iki šiol nepakako skirtų lėšų km nors įrengti. Dabar turime šiek tiek lėšų, turime planų iki vasaros vidurio Kurklių sinagogą įveiklinti, turėtume įrengti ekspoziciją žydų tematika. Tačiau kol kas nieko garantuoti negalime, nes gyvenimas kartais planus pakoreguoja“, – kalbėjo centro direktorius.
NYKŠČIAI
FAKTAI
Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs laiptinės bokštelis, jis išskirtinis, litvakų sinagogoms nebūdingas. Visgi, minėtasis ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dvejomis Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė kitų Lietuvos sinagogų kontekste – tai trikampio formos arkos. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta sandėliu. Nuo 1990 metų nenaudojama.
Šaltinis: Nyksciai
