Šiemet pirmą pusmetį krova Klaipėdos uoste mažėjo 10 proc., palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Mažiausiai iš visų Baltijos šalių uostų. Perkrauta 16,3 mln. tonų krovinių. Būtingės naftos terminalo krova pirmą pusmetį padidėjo 31 proc., arba 1 mln. t.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, jeigu šiemet per metus bus perkrauta 35-36 mln. tonų krovinių, tai bus labai gerai.
Uostininkai džiaugiasi, kad kai kurių krovinių rūšių krova Lietuvos uoste daugėja, pvz., konteinerių, medienos, grūdų. Daugėja ir kruizinių laivų keleivių. Pasak A. Latako, tai reiškia, kad žmonės šiek tiek susitaikė su esama situacija ir taip labai nebebijo karo.
Situacija Baltijos uostuose kebli
11 uostų ir viename terminale Baltijos jūros rytinėje pakrantėje visa krova didėjo 1 proc. Tarp jų labiausiai išsiskiria Rusijos uostai: Ust-Lugoje krauta 5 mln. t daugiau, krova padidėjo 9 proc., Primorske – beveik 4 mln. t, 12 proc., Sankt Peterburge – apie 1 mln. t., 4 proc. Mažesniuose Rusijos Vysocko ir Kaliningrado uostuose krova mažėjo dėl anglies ir naftos produktų krovos.
Pasak A. Latako, krovinių sudėtis šituose uostuose pasikeitė neišpasakytai, labai sumažėjo konteinerių, bet padaugėjo trąšų. Jis neatmetė galimybės, kad tos trąšos, kurios anksčiau buvo kraunamos Klaipėdos uoste, dabar nukeliavo į Rusijos uostus.
Kaimyninių uostų Baltijos šalyse situacija kebli. Krova Rygoje mažėjo 15 proc., Ventspilio – 22 proc., o Taline – net 31 proc. Ir juose pasikeitė krovinių sudėtis: neliko anglies, mažiau krauta rūdos ir konteinerių.
Nyderlandų Roterdamo uoste krova šiuo laikotarpiu sumažėjo 5,5 proc., tiek pat ir Belgijos Antverpeno uoste. Panaši tendencija stebima ir Ispanijos Valensijos uoste – krova sumažėjo beveik 8 proc.
Situacija stabilizuojasi
„Klaipėdos uostas buvo labiausiai paveiktas geopolitinių dalykų. Nuo 2020 metų jame nebėra apie 19 mln. tonų tranzitinių krovinių. Tos apie 1,800 mln. tonų, kuriomis šiemet pirmą pusmetį krauta mažiau nei pernai, yra nekrautas trąšų kiekis Klaipėdos uoste.
Tačiau padėtis Lietuvos uoste jau stabilizavosi. Labai džiugu, kad šiuos metus baigsime perkrovę daugiau nei 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), per pirmą pusmetį pakrauta jų per 600 tūkst. Juo labiau kad turime gerų žinių, jog į vieną papildomą liniją įsitraukė ir Pietų Korėja”, – spaudos konferencijoje sakė A. Latakas.
Nors situacija jau stabilizuojasi, Uosto direkcija stengiasi užmegzti kontaktus su kitais kraštais, pritraukti kitų krovinių. „Dirbame intensyviai su Kazachstanu, su Kirgizstanu, Uzbekistanu. Šitų kraštų krova šį pusmetį pas mus išaugo apie 50 proc. Padaugėjo ir Ukrainos krovinių. Nors ukrainietiškų grūdų krova Klaipėdos uoste sumažėjo nuo 24 tūkst. tonų iki 12 tūkst., šis klausimas nėra uždarytas. Jo sprendimas priklauso nuo kelių faktorių. Ko gero, tam reikalingi tam tikri tarpvalstybiniai susitarimai. Pagrindinis yra pravažiavimo klausimas.
Manau, kad įvykus minėtiems susitarimams į Klaipėdą žemės ūkio produktų gali ateiti iš Ukrainos kur kas daugiau. Deja, pasėlių kiekis šioje šalyje dėl karo mažėja, mažės ir grūdų. Kai prasidės Ukrainos atstatymas, tikėtina, ims labai augti krova Klaipėdos uoste”, – kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
