Lapkričio 8 dieną Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje vyko rudeninis anykštėnų kraštotyrininkų ir tautodailininkų sambūris „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“, skirtas tautodailininko Stanislovo Petraškos 90-osioms gimimo metinėms ir jo kūrybinės veiklos 50-mečiui paminėti.
Sambūrio pradžioje Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius visus renginio dalyvius pakvietė pažiūrėti trumpą muziejininko Aloyzo Janušio sukurtą filmuką apie S. Petrašką, kuriame įamžintas tautodailininkas pasakoja, kaip gimsta jo akmens tapybos paveikslai.
Jungtinio sambūrio dalyviams sveikinimo žodį tarusi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė džiaugėsi, kad Anykščlų Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai sambūriui pasirinko erdvę, iš kurios jau 200 metų sklinda ypatinga šviesa. Muziejaus vadovė linkėjo kraštotyrininkams ir tautodailininkams darbuotis „kilnių idėjų vardan“.
T. Kontrimavičius kalbėjo, kad tautodailininko S. Petraškos (1935–2009) asmenybės ir kūrybos mozaika yra išskirtinė Lietuvoje. Buvęs kariškis ryšininkas S. Petraška ilgus metus dirbo Anykščių elektros tinkluose, o Atgimimo laikais buvo aktyvus Lietuvos kariuomenės savanoris. Dauguma anykštėnų S. Petrašką pažinojo kaip tautodailininką, savitų paveikslų, stebinančių unikalia technika, autorių. T. Kontrimavičius sambūrio dalyviams priminė, kad tautodailininko kūrinių parodos, kol jis buvo gyvas, buvo organizuotos ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir Maduonoje (Latvija). Latviams, apsilankantiems Muziejuje, iki šiol būna įdomiau pamatyti S. Petraškos akmens tapybos paveikslus nei aplankyti A. Baranausko klėtelę, – sakė muziejininkas. T. Kontrimavičius pasidžiaugė, kad tautodailininko S. Petraškos nuveikti darbai buvo įvertinti – už akmens tapybos kūrinius jam buvo įteikta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2006 m.). Praėjus trejiems metams po kūrėjo mirties, Muziejus parengė ir išleido albumą-katalogą „Stanislovas Petraška. Akmens tapyba“ (2012 m.), į kurį sudėta daugiau kaip 100 menininko darbų.
Renginio metu buvo pristatytas pedagogo Arūno Vilkončiaus siurprizas – du niekur nematyti S. Petraškos ankstyvosios kūrybos darbai. Vienas paveikslas vaizduoja Anykščių Šv. Mato bažnyčią, kitame paveiksle, kurio rėmas papuoštas šiaudų aplikacija, tautodailininkas pavaizdavo Anykščių vandens bokštą. Abu tautodailininko S. Petraškos darbus A. Vilkončius įsigijo iš privačių asmenų.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė Skaidrė Račkaitytė sambūrio dalyviams kalbėjo: „Stanislovo Petraškos kūryba yra reiškinys tautodailės pasaulyje. Tai kažkas nematyta“. Pirmininkė šiltai prisiminė tautodailininką S. Petrašką, kuris buvęs puikus kolega, visuomet jai talkinęs, organizuojant parodas.
Bibliotekininkė Birutė Venteraitienė pristatė Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomą kraštotyros darbą apie tautodailininką S. Petrašką „Kiekvienam savas stebuklas“. Į kraštotyros darbą sudėti paties tautodailininko ranka prieš tris dešimtmečius užrašyti tekstai „Autobiografija“ ir „Iš mano vaikystės prisiminimų“, straipsnių apie akmens tapybos meistrą S. Petrašką kopijos, lankstinukai apie unikalius S. Petraškos darbus, gautos padėkos, karo mokyklos baigimo diplomas bei daugybė S. Petraškos darbų parodas aplankiusių žmonių atsiliepimų.
Prisiminimais apie tautodailininką S. Petrašką dalinosi žmona Genovaitė Šakalytė-Petraškienė ir sūnus Sigitas Petraška. Tautodailininko žmona sakė: „Stanislovas buvo labai geras. Ir jam visi buvo geri: ir kaimynai, ir pažįstami“. Tautodailininko sūnus inžinierius energetikas S. Petraška kalbėjo, kad tėtis viskuo domėjosi, o ką darydavo, stengėsi „daryti kruopščiai iki galo“. Sūnus pasakojo, kad jam ir jo mamai G. Petraškienei visai „neskaudėjo, kad tėtis kūrė paveikslus“. Nepatogumai Petraškų šeimoje kildavo tik dėl lankytojų, kurių kartais į Anykščius atvykdavo pilnas autobusas ir visi autobuso keleiviai eidavo į privačius Petraškų namus tautodailininko paveikslų pažiūrėti. Sūnus prisipažino, kad šeimai žymiai lengviau tapo gyventi, kai A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje buvo įrengta nuolat veikianti jo tėčio akmens tapybos kūrinių ekspozicija. Tautodailininko sūnus prisiminė, kad tėtis Stanislovas mielai su lankytojais bendraudavo, išklausydavo jų nuomones. Sūnus Sigitas pasakojo, jog tėtis kūrė puikias pasakas ir eilėraščius. S. Petraška pristatė nematytą savo tėčio Stanislovo akmens tapybos darbą, vaizduojantį prakartėlę, kurį savo namuose išsaugojo tautodailininko klasės draugas Švenčionis, gyvenantis Kulautuvoje.
Kariškis, visuomenininkas Zenonas Mameniškis dalinosi prisiminimais, kaip su tautodailininku, savanoriu S. Petraška darbavosi Savanoriškos krašto apsaugos tarnyboje. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis kalbėjo, kad jis pažinojo tautodailininką S. Petrašką. „Stanislovas buvo kariškis ir labai kūrybinga asmenybė. Su tautodailininku teko pora metų padainuoti. Jis dainavo savanorių ansamblyje, o aš dainavau su policininkais“, – sakė meras.
Mintimis apie tautodailininką S. Petrašką dalinosi rašytojas Rimantas Povilas Vanagas. Jis pasakojo, kad tautodailininkas ir kaimynas S. Petraška labai mylėjo gamtą, mylėjo Šventosios upę, juodu aptardavo kūrybos ir žvejybos reikalus. R. Vanagas sakė, kad S. Petraškos pavardė tapo žinoma po to, kai jo darbus Anykščių kultūros rūmų fojė pamatė rašytojas Juozas Baltušis. R. P. Vanagas papasakojo, kad į knygą „Iš Vieversių gyvenimo“ (2002) įdėjo tautodailininko S. Petraškos tėvo Vaclovo prisiminimus. Savo kalbą rašytojas užbaigė žodžiais: „Man, kaip Žvejų gatvės gyventojui, trūksta Petraškos“.
Trumpą žodį sambūrio dalyviams tarė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos prezidentas, kraštotyrininkas Remigijus Bimba bei Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos karys Raimundas Kovas, kuris Anykščių viešajai bibliotekai dovanojo anykštėnų rašytojų tarpukariu išleistas knygas. Šiauliuose gyvenantis kraštietis R. Kovas tapo Anykščlų Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariu.
Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius pasveikino jubiliejus švenčiančius draugijos narius: Gražiną Adomavičiūtę, Eglę Djačenko, Gediminą Griną, Jolantą Mameniškienę bei Artūrą Šajevičių ir jiems įteikė atminimo dovanas.
Muzikinę programą sambūrio metu atliko Anykščių vyrų vokalinis ansamblis „Varius“, kuriam vadovauja muzikas pianistas ir pedagogas Stanislovas Aglinskas. Ansamblio vyrai yra dainavę įvairiuose konkursuose bei festivaliuose ir yra pelnę įvairių apdovanojimų. Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė ansamblio „Varius“ vadovui S. Aglinskui bei kariui R. Kovui įteikė Viešosios bibliotekos direktorės Jurgitos Bugailiškienės padėkas.
Sambūryje dalyvavo Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nariai: Juozas Šorys, Arvydas Ščiukaitis, Gediminas Grina ir Virginijus Strolia.
Muziejaus salėje veikė nedidelė bibliotekininkų parengta paroda „Kiekvienam savo stebuklas“, kurioje buvo galima pamatyti leidinius ir straipsnius, kuriuose rašoma apie kraštietį tautodailininką S. Petrašką.
Jungtinį kraštotyrininkų ir tautodailininkų sambūrį-seminarą „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“ organizavo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Birutė VENTERAITIENĖ,
Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
Nuotraukos Tautvilio UŽOS
Šaltinis: Nyksciai
