Kaip nebūtų gaila. Psichologines traumas mes patiriame gerokai dažniau, negu fizines. Ir jei nekreipsime į jas dėmesio, toliau bus tik blogiau. Ar dažnai tenka girdėti frazę: “Nepergyvenk, visa tai – tik tavo galvoje”. Įsivaizduokite, jog jums tai pasakė, kai pakliuvote į avariją ir susižalojote. Ar padės tokie žodžiai?
Jei norite realiai padėti artimam žmogui, siūlyčiau pamiršti žodžius “nepergyvenk dėl to” ir atkreipti dėmesį į žodžius, kurie išties padės palengvinti kito žmogaus patiriamą skausmą.
“Aš visada galiu tave išklausyti”
Žmogui paprastai visiškai nereikia jūsų patarimų, jam reikia būti išklausytam. Duokite jam suprasti, kad esate pasirengę klausytis, žvelkite į akis ir nesiblaškykite, susikaupkite. Pamėginkite užduoti maždaug tokius klausimus, padedančius atsiverti: “Papasakok, kas atsitiko? Kas tave neramina? Ką tu jauti?” Jokiu būdu neverskite žmogaus kalbėti čia ir dabar, tiesiog duokite jam suprasti, kad esate pasirengę išklausyti jį bet kuriuo momentu.
“Jausti, ką dabar jauti – normalu”
Kartais gali pasirodyti, kad kito žmogaus problema – visiški niekai, dėl kurių neverta lieti ašarų. Nereikia sumenkinti ir nuvertinti kito žmogaus liūdesio, nuoskaudos ar pykčio. Kiekvienas žmogus turi savo individualius jausmus. Vieni juos stropiai slepia, kiti – visiškai atsiduoda emocijoms. Pamėginkite pasikalbėti su žmogumi, paaiškinti, kad emocijų reiškimas – normalus dalykas, kad jūs dėl to žmogaus negėdinsite ir neišjuoksite.
“Suprantu, kaip jautiesi”
Galite pasidalinti sava istorija, jei turėjote panašios patirties. Tik neįsijauskite. Papasakokite trumpai ir aiškiai, kalbėkite apie jausmus. Jei žmogus pats panorės, jis paprašys papasakoti detaliau.
“Ką galėčiau tavo labui padaryti?”
Apgaubkite nusiminusį žmogų globa. Jeigu jis paprašys patarimo, iš pradžių išsiaiškinkite, kaip jis pats ruošiasi spręsti problemą. Pagalvokite drauge, apsvarstykite variantus. Sprendimai bus priimti, jei žmogus priims juos pats.
