Per mažai rūpinamės Anykščių paaugliais. O tikimės iš jų labai daug. Norime, kad jie būtų aktyvūs, pilietiški, domėtųsi savo miestu. Bet ar sudarome tam pakankamai galimybių? Ką ir kur veikti vyresniems vaikams Anykščiuose, norintiems bendrauti ir leisti laiką kartu po pamokų? Eiti į kavinę? Ten reikia pinigų. Pasportuoti? Reikia prieinamos salės. Susiorganizuoti vakarėlį? Reikia patalpų ir leidimo jomis naudotis.
Apie tai kalbėjausi su jaunimu lapkričio 20 d. JKL Anykščių rajono skyriaus surengtoje „Pilietiškumo mokykloje“, kurioje vedžiau sesiją ir moderavau diskusiją. Dalyviai išbandė savivaldybės tarybos darbą: diskutavo, gynė savo pozicijas, argumentavo ir ieškojo bendrų sprendimų. Klausantis man pasidarė aišku: šiems jauniems žmonėms rūpi, kas vyksta Anykščiuose. Jie ne tik mato problemas, bet ir turi pasiūlymų. Tokį norą dalyvauti turime saugoti ir skatinti. Kartu parodyti, kad jų išsakyta nuomonė gali kažką pakeisti.
Iš pokalbio išsinešiau tris konkrečius poreikius.
1. Daugiau galimybių išvažiuoti ir pamatyti.
Jaunimas nori gerokai daugiau įdomių, prasmingų išvykų. Pasak dalyvių, to, kas yra dabar, neužtenka. Ypač vyresnių klasių moksleiviams. Į kitus miestus, valstybės institucijas, muziejus, mūsų laisvės istorijai svarbias vietas. Susitikti su žmonėmis, kurie kuria, priima sprendimus, gina Lietuvą. Apie valstybę lengviau galvoti kaip apie savą, kai turi galimybę ją pažinti iš arti. Turime tokioms išvykoms numatyti lėšų savivaldybės biudžete ir padėti mokykloms su transportu bei organizavimu. Galimybė pažinti Lietuvą neturi priklausyti vien nuo mokytojo entuziazmo ar tėvų piniginės.
2. Galimybė naudotis savo mokyklos erdvėmis po pamokų.
Sporto sale – moksleivių grupėms ir organizacijoms. Aktų sale – jų renginiams, šventėms, diskotekoms ir šokiams. Moksleiviai pasakojo, kad naudotis inventoriumi ir patalpomis dažnai neleidžiama, nes baiminamasi, jog kažkas kažką sugadins. Suprantu mokyklos administracijos nuogąstavimus ir atsakomybę už turtą. Tačiau jei ši baimė užkerta kelią moksleiviams naudotis tuo, kas skirta jų poreikiams, turime ieškoti geresnės tvarkos. Mokyklos inventorius ir patalpos pirmiausia turi tarnauti mokiniams. Šitą turime keisti. Susitarti dėl laiko, priežiūros, naudojimosi taisyklių ir atsakomybės. Numatyti ir tam būtiną darbuotojų laiką bei lėšas. Juk patiems suorganizuoti renginį taip pat yra pamoka – susitarti, suplanuoti, prisiimti atsakomybę ir pasirūpinti kitais.
3. Vietos tiesiog pabūti su draugais.
Paaugliams reikia nemokamų, saugių ir jiems patrauklių vietų, prieinamų vakarais, savaitgaliais ir per atostogas. Kur galima ateiti pasikalbėti, susitikti, kartu praleisti laiką. Kur nereikia kiekvieną kartą kažko pirkti. Anykščių mieste turi būti vietos paaugliams ir su tuščiomis piniginėmis. Reikia stiprinti jau veikiančias jaunimo erdves, įvertinti jų darbo laiką ir kartu su paaugliais spręsti, kur trūksta papildomų vietų ir kokios jos turėtų būti. Jie patys geriausiai gali pasakyti, kur norėtų rinktis ir ko ten reikėtų.
Džiaugiuosi prisijungusi prie šio renginio. Daug sužinojau ir dar kartą įsitikinau, kiek minčių ir iniciatyvos turi mūsų jaunimas. Jie savo žingsnį žengė: atėjo, išsakė nuomonę ir siūlė sprendimus. Dabar mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė – padėti tuos pasiūlymus įgyvendinti. Pilietiškumas auga tada, kai jaunas žmogus pamato: mane išgirdo, su manimi tariasi, mano idėja gali būti įgyvendinta.
Ačiū JKL Anykščių rajono skyriui už kvietimą ir visiems dalyviams už atvirą pokalbį.
Kokių galimybių Anykščių paaugliams labiausiai trūksta? Pasidalinkite – būtų svarbu išgirsti ir pačius moksleivius, ir jų tėvus. Jei norime, kad jaunimui rūpėtų Anykščių ateitis, turime parodyti, kad mums rūpi jų dabartis.
Laura Meškauskė
Šaltinis: Nyksciai

