- Savo naujoje knygoje Billas McGuire’as teigia, kad jau per vėlu išvengti katastrofiškos klimato kaitos
- Žemės mokslų profesorius teigia, kad mirtinos karščio bangos ir ekstremalūs orų reiškiniai yra tik pradžia
- Jo teigimu, daugelis klimato mokslininkų yra labiau išsigandę dėl ateities, nei yra linkę viešai pripažinti
.
Ketvirtadienį išleistoje naujoje savo knygoje „Šiltnamio Žemė:
Londono universitetinio koledžo Žemės mokslų profesorius, kaip sparčiai besikeičiančio klimato įrodymą nurodė šį mėnesį Jungtinėje Karalystėje kilusią rekordinę karščio bangą ir pavojingus gaisrus, kurie sunaikino 16 namu Rytų Londone. M. McGuire’as teigia, kad, nepaisant vyriausybės tikslų mažinti anglies dioksido išmetimą, orai pradės reguliariai viršyti dabartinius kraštutinumus.
„Ir kai mes dar labiau įžengsime į 2022, pasaulis jau bus kitoks“, – „The Guardian“ sakė M. McGuire’as. „Netrukus jis bus neatpažįstamas kiekvienam iš mūsų.“
Jo požiūris, kad didelė klimato kaita jau neišvengiama ir negrįžtama, yra kraštutinesnis nei daugelio mokslininkų, kurie mano, kad sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį galima išvengti didžiausių galimų padarinių.
M. McGuire’as iš karto neatsakė į „Insider“ prašymą pakomentuoti situaciją.
M. McGuire’as sakė, kad daugelis klimato mokslininkų yra daug labiau išsigandę dėl ateities, nei yra linkę pripažinti viešai. Jų nenorą pripažinti dabartinių klimato kaitos veiksmų beprasmiškumą jis vadina „nuolaidžiavimu klimatui“ ir sako, kad dėl to padėtis tik blogėja.
Užuot sutelkę dėmesį į nulinės emisijos tikslus, kurie, anot M. McGuire’o, dabartinės klimato kaitos eigos nepakeis, turime prisitaikyti prie būsimo „šiltnamio pasaulio“ ir pradėti imtis veiksmų, kad materialinės sąlygos neblogėtų.
„Tai raginimas ginkluotis, – sakė M. McGuire’as laikraščiui „The Guardian“: “
Šią savaitę Senato demokratai pritarė galimam įstatymo projektui, kuris būtų svarbiausias veiksmas, kokio JAV kada nors yra ėmusis klimato kaitos problemai spręsti. Įstatymo projekte numatyta sumažinti anglies dioksido išmetimą 40% iki 2030, o energetikos ir klimato programoms skirti 369 milijardus dolerių
