Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
Nuo balandžio 8 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai bus galima teikti paraiškas projektų įgyvendinimui ES Rytų partnerystės valstybėse, pasirašiusiose su ES asociacijos sutartis: Moldovoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Armėnijoje, pasirašiusioje ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, taip pat Uzbekistane.
Kvietimui skirta 2 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų, o maksimali paramos suma vieno projekto įgyvendinimui gali siekti iki 500 tūkst. eurų.
„Dvišaliai vystomojo bendradarbiavimo projektai, susiję su atsinaujinančios energijos technologijų diegimu, yra viena iš sričių, kuriose Lietuva rodo pavyzdį, kaip sušvelninti klimato pokyčių padarinius ir paskatinti naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Tai puiki galimybė Lietuvos įmonėms perduoti savo technologijas, patirtį, atrasti naujas rinkas, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų, taip pat didinti Lietuvos matomumą. Kaip ir pernai, šiemet Lietuvos įmonės gali padėti ir karo purtomai Ukrainai“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Finansavimas bus teikiamas klimato švelninimo projektams, padedantiems mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius: saulės elektrines, vėjo elektrines elektros gamybai, saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti, biokuro katilus, šilumos siurblius. Paraiškas gali teikti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Galutiniai naudos gavėjai besivystančioje šalyje – juridiniai asmenys, išskyrus užsiimančius ūkine-komercine veikla.
Projekto vykdytojas privalo turėti partnerį (organizaciją, įmonę ar instituciją) besivystančioje šalyje, taip pat bent 50 proc. finansiškai prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
Paraiškos bus vertinamos pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų įgyvendinimo tvarkos apraše nustatytus balus. 40 balų suteikiama didžiausią ŠESD sumažinimą pasiekusiam projektui, 20 balų – už nuosavo pareiškėjo indėlį, 18 balų – už veiklų ekonomiškumą, 7 balai – už patirtį įgyvendinant projektus besivystančiose šalyse, 4 balai – už projekto viešinimą Lietuvoje ir besivystančioje šalyje. Projektų vykdytojai organizuos ir projekto pristatymo renginį Lietuvoje, taip didindami visuomenės informuotumą apie paramą besivystančioms šalims. Likusius 11 balų skiria Aplinkos ministerijos komisija: 7 balai skiriami, jei diegiama technologija ar taikomas sprendinys, gaminys sukurti ar pagaminti Lietuvoje (turi sudaryti didžiąją projekto vertę) ir 4 balai, jei projektai įgyvendinami Ukrainoje.
2022–2025 m. klimato srities vystomojo bendradarbiavimo projektams iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skiriama 8 mln. eurų.
Paramą besivystančioms šalims klimato kaitai švelninti Lietuva teikia vykdydama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir 2015 m. pasirašyto Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įsipareigojimus.
Nuo 2014 m. jau įgyvendinti arba įgyvendinami 39 projektai: 18 Sakartvele, 7 Armėnijoje, 6 Moldovoje, 4 Ukrainoje, po 1 Malyje, Nigerijoje, Malaizijoje, Uzbekistane. Bendra įrengiamų saulės elektrinių galia 9 MW, projektams skirta Lietuvos parama sudaro 12,86 mln. eurų, iš jų 7,9 mln. eurų – Klimato kaitos programos lėšos, likusios – Lietuvos įmonių lėšos.
Paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d. 12 val. Kvietimą teikti paraiškas bus galima rasti www.apvis.apva.lt.
Su Aplinkos ministerijos parengta Vystomojo bendradarbiavimo projekto koncepcija galite susipažinti čia.
