„Klaipėdos uostas į 2025-uosius įžengė tvirtai ir kryptingai – fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta 15 procentų arba beveik 1,3 milijono tonų krovinių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso fiksuota beveik 10 milijonų tonų krovinių krova.
Didžiausią įtaką teigiamam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti krovinių konteineriuose krova, jų perkrauta net trečdaliu daugiau – +33 proc. arba 723 tūkst. tonų.
Tai istoriškai geriausias ketvirčio rezultatas Klaipėdos uosto konteinerių krovos segmente. Dar vienas rekordas fiksuotas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovoje, jų šiemet perkrauta 100 tūkst. tonų arba 18 proc. daugiau.
Žymiai augo statybinių medžiagų ir iškasenų (62 proc. arba 228 tūkst. tonų), birių trąšų (+92 proc. arba 162 tūkst. tonų) krova. Augimas fiksuotas ir keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) krovoje (+7 proc. arba 109 tūkst. tonų). Taip pat fiksuotas naftos produktų (+7 proc. arba 66 tūkst. tonų) krovos augimas.
Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 19 proc. krito žemės ūkio produktų (–275 tūkst. tonų) krova, 10 proc. mažiau krauta medienos ir miškininkystės produktų (–21 tūkst. tonų), skystų trąšų krova menko 81 proc. arba 92 tūkst. tonų.
Daugiausia krovinių 2025 metų I ketvirtį Klaipėdos uostą pasiekė keliais. Ratinėmis transporto priemonėmis atvyko 62 proc. krovinių, 28 procentai atriedėjo geležinkeliu. Likusieji – jūra ir vamzdynu (SGD krovinys).
Per pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste veikiančiose laivų remonto įmonėse suremontuota 12 laivų.
Bendra Baltijos valstybių uostų krova pirmą šių metų ketvirtį augo 4 proc. arba 840 tūkst. tonų. Augo ir Klaipėdos uosto užimama rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų.
4 proc. punktais padidėjusi rinkos dalis šiuo metu siekia beveik 41 proc. Rygos uosto užimama rinkos dalis smuko beveik 2 proc. punktais ir šiuo metu siekia 18,3 proc. Talino uosto užimama rinkos dalis smulko beveik 0,6 proc. punkto ir šiuo metu siekia 14 proc.
Didžiausias kritimas tonažo prasme – didžiausiame Latvijos uoste – Rygoje. Čia krova krito beveik 0,36 mln. tonų arba –8 procentais palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Labiausiai čia mažėjo grūdų, krovinių konteineriuose, metalų krova. Iš viso Rygos uoste pirmą šių metų ketvirtį krauta beveik 4,4 mln. tonų krovinių.
Kitame Latvijos uoste – Liepojoje krova tonažo prasme susitraukė labai panašiai kaip Rygos uoste – 0,35 mln. tonų arba –18 proc. Čia taip pat buvo mažesnė grūdų, medienos, ro-ro krovinių krova.
Iš viso Liepojos uoste pirmą šių metų ketvirtį krauta 1,6 mln. tonų krovinių. Vienintelis Latvijos uostas Ventspilis šių metų pirmą ketvirtį fiksavo teigiamus krovos rezultatus.
Šiame uoste augusi naftos produktų ir ro-ro krovinių krova Ventspiliui generavo 1 proc. augimą, krova čia paaugo 35 tūkst. tonų. Iš viso perkrauta beveik 2,4 mln. tonų krovinių.
