Byla nagrinėjama už akių, nes kaltinamasis Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiamas ir savo teismo procese nedalyvauja.
Rugpjūčio 4-ąją įvykusiame uždarame posėdyje pagarsintas kaltinamasis aktas.
„Posėdis buvo neviešas ir jo metu buvo nuspręsta visus teismo posėdžius rengti uždarus. Pats kaltinamasis šiandien posėdyje nedalyvavo. Dalyvavo prokuroras, kaltinamojo gynėjas advokatas, buvo nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, pagarsintas kaltinamasis aktas.
Taip pat buvo suderintos kitų posėdžių datos, kitas posėdis numatytas už mėnesio, rugsėjo 4 dieną“, – naujienų agentūrai Elta pranešė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Simona Valužienė.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, P. Čaginas kaltinamas ne vienerius metus sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje Rusijos naudai, pasitelkdamas du Lietuvos piliečius.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2014-2020 metais kaltinamasis organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei įvairiuose renginiuose dalyvavusius asmenis.
Du kaltinamojo pasitelkti Lietuvos piliečiai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, jau yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Rusijai.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Aleksėjui Greičiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nustatyta, kad vykdydamas kaltinamojo užduotis, M. Tunikaitis rinko informaciją apie valstybės institucijų ir kitus Rusijos žvalgybą dominančius objektus, fotografavo infrastruktūrą, rinko duomenis apie valstybės tarnautojus bei visuomeninių renginių dalyvius. Jam taip pat buvo pavesta įsigyti ir perduoti prašomus leidinius, viešai skelbti tam tikrą informaciją bei vykdyti kitus nurodymus.
Bylos duomenimis, nuteistasis gyveno pasienio regione, nuolat vykdavo į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir palaipsniui verbavo FSB pareigūnas.
A. Greičiui buvo pavesta organizuoti kaltinamojo visiškai arba iš dalies finansuojamus kultūrinius ir visuomeninius renginius Lietuvoje, rinkti informaciją apie jų dalyvius bei stebėtojus, fotografuoti ir filmuoti renginius, o surinktą medžiagą perduoti kaltinamajam. Nustatyta, kad už vykdytas užduotis buvo mokamas piniginis atlygis.
Bylos duomenimis, siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio, buvo naudojamos įvairios konspiracijos priemonės – elektroninio pašto paskyros, susirašinėjimas per žaidimų programėles, socialiniai tinklai ir kiti iš anksto suderinti komunikacijos kanalai.
A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinti bendradarbiavę su Rusijos FSB, vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.
Lietuvis bendravo su Rusijos žvalgybos atstovu
Kaip yra nustatęs teismas, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.
A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo P. Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius.
2020 m. sausį paskelbtoje kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje buvo minimas P. Čaginas, kuris dangstosi Petro Taraškevičiaus tapatybe.
Ataskaitoje buvo skelbiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Klaipėdoje gyvenančiais savo tėvynainiais. Vienas aktyviai šioje srityje veikiančių asmenų yra FSB pareigūnas P. Čaginas.
Jis aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą SSRS ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.
Teigiama, kad FSB pareigūnas itin domėjosi Kremliaus istorijos politikos tikslus atitinkančios akcijos „Nemirtingasis pulkas“ organizavimo klausimais Klaipėdoje.
Lietuvos žvalgyba išsiaiškino, kad P. Čaginas, neatskleisdamas pateikiamos informacijos rengėjų, Lietuvos rusakalbėje žiniasklaidoje per su juo bendraujančius Lietuvos piliečius platino FSB parengtus propagandinius Rusijos užsienio politikos tikslus atitinkančius straipsnius.
Anot VSD, P. Čaginas laikėsi žvalgybos darbuotojams būdingos konspiracijos, niekada neatvykdavo į Lietuvą, o su Lietuvos piliečiais bendraudavo tik per susitikimus Rusijos teritorijoje arba įvairiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. FSB pareigūnas savo veiksmais padarė žalą Lietuvos rusakalbių bendruomenei ir diskreditavo jos vykdomą kultūrinę veiklą.
VSD tada kreipėsi į visuomenę, prašydama gyventojų, kurie pažįsta arba turi informacijos apie Kaliningrado srities gyventoją P. Čaginą, arba P. Taraškevičių, susisiekti VSD pasitikėjimo linija.
Už šnipinėjimą Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų.