Šiandien vaikščiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, galime matyti miesto istorijos žymes – vokiškos architektūros paveldą, senąją piliavietę, uosto krantines. Įdomu, kaip šis miestas atrodys 2125-aisiais?
Šiandieninė situacija ne visada džiuginanti – Klaipėda susiduria su oro taršos problemomis, triukšmu, dideliu automobilių srautu, o tai kelia konfliktų tarp pramonės objektų ir gyventojų.
Todėl, kalbant apie ateitį, svarbu akcentuoti tvarumo siekį.
Tikiu, kad Klaipėda ateityje išlaikys savo unikalumą – jūros, kultūrų ir vėjų miestą – bet kartu taps moderniu, tvariu išmanių sprendimų miestu. Uostas, kuris jau dabar yra svarbiausia miesto dalis, greičiausiai bus visiškai automatizuotas, naudos atsinaujinančią energiją.
Galbūt laivai į jį atplauks be įgulos, valdomi dirbtinio intelekto, o krovinius kraus robotai.
Miesto centre daugiau vietos užims žaliosios erdvės, o automobilių skaičius gerokai sumažės, nes juos pakeis tylūs, elektra varomi viešojo transporto tinklai ir dviračiai.
Gal net matysime virš miesto skraidančius taksi dronus?
Tikiuosi, kad senamiestis ir toliau išliks širdžiai mielas, besiremiantis savo istoriniu palikimu.
Svarbu, kad būtų išsaugotas ir restauruotas architektūrinis paveldas, atkurtos istorinės miesto vietos, pavyzdžiui, senoji piliavietė, istoriniai sandėliai ar buvusios uosto dirbtuvės.
Klaipėdoje turėtų klestėti meniniai ir kultūriniai procesai – gatvės menas, mažosios galerijos, performansų erdvės, kurios įkvėptų kūrybai ir puoselėtų miesto dvasią.
Klaipėda po šimto metų taip pat, manau, taps svarbiu švietimo ir mokslo centru.
Universitetai bendradarbiaus su tarptautiniais inovacijų tinklais, o jaunimas iš viso pasaulio čia atvyks ne tik mokytis, bet ir kurti.
Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas, garsėjantis jūrinių mokslų sritimi, plėtos pažangius tvarios plėtros projektus – nuo jūrų ekologijos tyrimų iki klimato kaitos valdymo sprendimų.
Universitetas bendradarbiaus su pasaulio mokslo centrais, kurs studijų programas, o tyrėjai čia plėtos pažangias technologijas, pritaikomas uostų veikloje.
Meninio ugdymo įstaigos, tokios kaip Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, išliks kūrybos židiniais, kur ugdysis jauni menininkai, muzikantai bei dailininkai.
Čia bus kuriamos atviros kūrybinės dirbtuvės, rengiami festivaliai. Tokios įstaigos ne tik puoselės meną, bet ir formuos Klaipėdą kaip kūrybingą, kultūriškai gyvybingą miestą.
Tai bus miestas, kuriame bus skatinamas kūrybiškumas, pagarba istorijai ir rūpestis ateitimi.
Svarbiausia, kad nepamirštume, jog ateities Klaipėda priklauso mums visiems – mūsų idėjoms, sprendimams ir atsakomybei.
Jeigu šiandien mokysimės branginti savo miestą, saugoti jo gamtą, architektūrą ir bendruomenę, tai ir po šimto metų Klaipėda liks jauki, gyvybinga ir mylima.
