Anykščių r. savivaldybės meras Kęstutis Tubis pristatydamas savo veiklos ataskaitą aplankė visas rajono seniūnijas ir susitiko su gyventojais. Pasak K.Tubio, susitikimai buvo šilti ir naudingi.
-Kaip žmonės reagavo į susitikimus?
-Sakyčiau gana gerai. Turiu pasakyti, kad anykštėnai susitikimuose buvo labai geranoriški. Pirmiausia mes nuvažiavom į Debeikius, kur, mano galva, politikai be reikalo pakurstė ten gyventojus ir sukėlė sumaištį, bet nieko nesigavo, nes nėra pagrindo laikyti darželį dėl dviejų vaikų. O išlaidų dėl tų dviejų vaikų per mėnesį būdavo 15 tūkstančių.
-Iš viso buvo surengta 10 susitikimų su gyventojais?
-Susitikimuose pateikėm gyventojams informaciją, kas mums atrodo svarbu, o žmonės klausdavo tai, kas jiems svarbu. Labai gaila, kad mes negalim skirti daugiau pinigų tiems dalykams, kurie mums labai reikalingi , sakykim, kelių tvarkymui, o šis klausymas gyventojams ypač aktualus.
Biudžetas atrodo didelis, 54 milijonai eurų, todėl žmonėms kyla klausimas, kurgi savivaldybė juos padeda. Susitikimų metu vaizdžiai buvo parodoma, kur ir kiek išleidžiama pinigų. Apskritai reikia pasakyti, kad viskas, kas vyksta, yra įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nulemta. O mums iš biudžeto geriausiu atveju lieka 40 procentų visai kitai veiklai.
– Pristatymuose anykštėnai dažniausiai teiraudavosi buitinių dalykų?
– Taip, mažai buvo klausimų iš esmės. Viską, kai išdėlioji, kai pamato, kokia grandiozinė strategija yra, klausimų nekildavo, tada lieka tos žemiškos problemos – kur koks kelias, kur suoliukas ne vietoj stovi. Labai blogai, kad didėja savivaldybėms socialiniai normatyvai, kurie mus susaisto. Nuolat keičiasi teisės aktai, normatyvai. Situacija tokia, kad dar nepradedi kažkokio suplanuoto darbo daryti, o jau turi keisti dokumentaciją. Vyriausybei priekaištauja, kad mažai reformų daro, o aš manau, kad gerai, jog mažai – stabiliau galime dirbti. Mano supratimu, reformos turi būti nukreiptos, į paprastinimą, į pagerinimą. Sakykim, skelbiam viešuosius pirkimus europiniams projektams. Tikrina mūsų pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdyba ir rašo vieni kietiems prieštaraujančius dalykus, o laikas eina. Suprantu, kad kelius remontuoti reikia kai šilta, bet tik dabar pasirašėm sutartį.
O dėl žmonių tikrai džiaugiuosi, nes praktiškai visose seniūnijose rinkosi gausiai, žmonės pasiilgo bendravimo su vadovais. Mieste procentine išraiška, ko gero, buvo mažiausias susitikimas. Mieste anksčiau nebuvo daromi tokie susitikimai ir gal žmonės nesitiki. Tai, beje, buvo antras toks susitikimas, kiek anksčiau buvo surengtas dėl šiukšlių, tema juk visiems aktuali , bet atėjo irgi negausiai.
-Anykštėnai tvirtina, kad reikia kažkokių naujovių, bet joms ateinant kažkaip labai dažnai ir priešinasi. Sakykim, koks kilo triukšmas, net tarybos nariai įsitraukė dėl Ramybės mikrorajone statomo prekybos centro.
– Apie tai bus galima pakalbėti vėliau, o šiaip ten jau vyksta darbai. Įsivaizduokit, kaip buvo stabdoma, net reikalavo sklypą parduoti ir net derybas pradėjo vesti, dėl kainos derėtis… Taip jau yra, kad statant bet kurioj vietoj atsiras tų, kuriems bus negerai.
– Antri jūsų kadencijos metai, ar jau matote savo darbo rezultatus?
-Buvo dalis kadencijos iki mano išteisinimo, kai aš buvau kaip surištom rankom, paskui užėmė laiko kol susidėliojo koalicija, nors ir dabar taryboje neturim daugumos, mus tai šiek tiek riboja Šitoj vietoj opozicijai reikia pasakyti ačiū, nes kur geri ir reikalingi sprendimai, ten opozicija dirbtinai nestabdė, nepolitikavo ir palaikė. O viena kita replika būna, bet tai yra normalu, tarp žmonių visko pasitaiko.
Mero darbas yra tęstinis, jis nepradeda nuo švaraus lapo, o meras daro tai, kas jau suplanuota ir strateginiam plane, ir biudžete. Prisiminkim, koks buvo startas – 5 vedėjų savivaldybėje nebuvo, maksimaliai išdalintos visos pašalpos, išeitinės, kompensacijos, atleisti žmonės, Tik dabar galima kalbėti apie darbo rezultatus ir planus ateičiai.
-O jūs pats kokį įspūdį išsinešėt iš susitikimų?
-Šiaip galiu pasakyti, kad realiai anykštėnai gyvena gerai ir gana ramiai. Kai padarėm analizę gyventojų amžiaus struktūros, beveik trečdalis gyventojų yra vyresni negu 60 metų. Gaunasi vadinamoji „Sidabrinio amžiaus ekonomika“, bet tame yra labai gerų dalykų, nėra kad ekonominis gyvenimas stovėtų vietoj – štqi atsidarė pora maitinimo įstaigų. Sako, kad Vilniuj tokios įstaigos traukiasi ir bankrutuoja, o pas mus atsidaro, vadinasi, čia ekonomika gyva. Nevertinkim visko pagal oficialią ekonomiką, žvelkim į realią. Oficialūs skaičiai yra visada išvestiniai. Mums kartais į save reikia pažvelgti turistų akimis. Atvykę džiaugiasi, kaip pas jus gražu, kaip čia gera. Tai ir mums reikia dažniau matyti šviesiąsias gyvenimo puses.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: Nyksciai
