Kaunietė, 87-erių Marijona A. serga antrojo tipo diabetu, todėl jau 20 metų geria „Glucotrol XL” tabletes, registruotas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
Tačiau pastaruoju metu Marijonos dukrai nepavyko šių vaistų rasti vaistinėse, todėl šeimos gydytoja išrašė kitokio pavadinimo vaistų receptą.
Su juo Marijonos duktė kovo 19-ąją vienoje Šilainių mikrorajono vaistinėje nupirko mamai tablečių. Jų išgėrus Marijonai suskaudo pilvą. Neradusi vaisto instrukcijos, parašytos lietuvių kalba, pasidomėjo, kas rašoma ant vaistų pakuotės ir internete.
„Guglas” rašo, kad informacijos apie tą vaistą trūksta, – pasakojo Marijona. – paskambinau į vaistinę, nes pirkimo kvite buvo nurodytas jos adresas.
Man atsakė, kad tie naujieji vaistai, kuriuos dukra nupirko – „Glipizide SR Tabulets (Glynase XL 10)” yra vardiniai. Sakau – man jokių vardinių nereikia, aš ne Anglijos karalienė”.
Marijona vis dėlto nutarė išsiaiškinti, kokie yra tie jai paskirti vardiniai vaistai, todėl paskambino Londone gyvenančiai anūkei, dirbančiai farmacijos pramonėje. Anūkė atsakė, kad tas vaistas pripažintas tik Indijoje, o Europos Sąjungoje neregistruotas.
O ir ant vaistų dėželės aiškiai užrašyta, jog medikamento kilmės adresas – Mumbajus. Tai sužinojusi, Marijona pasijuto dar blogiau – ne tik pilvą ėmė diegti, bet ir krūtinę. Kaip pati sako, pajuto visai kitokį vaisto poveikį nei anksčiau vartoto „Glucotrol”, todėl indiško vaisto atsisakė.
Duktė šiaip ne taip dar surado vaistinėse šešias dėželes „Glucotrol”, bet Marijonai vis vien parūpo, kodėl Lietuvoje prekiaujama čia neregistruotais medikamentais iš Indijos: „Jei man pardavinėjami vardiniai vaistai, gal turėjo gauti mano sutikimą?
Gauti mano parašą? Aš nesutinku būti bandomu triušiu. Mūsų vaistai turbūt gabenami į Ukrainą, o Lietuvoje net vaikams antibiotikų trūksta, ir diabetikams trūksta. Nenoriu aš jokių medikamentų iš Indijos, ten nešvara didžiulė, nenoriu. Yra Europos Sąjungoje sertifikuotų vaistų. Kodėl aš turiu nesertifikuotus gerti ir tylėti?
Gal mano, kad senas žmogus jau proto nusilpusio? Gal mano, kad aš ir taip greitai numirsiu, tai galiu vartoti bet ką? Nedaviau aš jokio sutikimo ir neduosiu! O man gal psichologija suveikė, kad dar ir pilvą ėmė skaudėti nuo tų indiškų vaistų.”
Informaciniuose lapeliuose rašoma, jog medikamentai, kurių sudėtyje yra glipizidas, gali sukelti hipoglikemiją, viduriavimą, pilvo skausmus ir t.t. Tad nemalonių pojūčių gali sukelti ne tik indiškas preparatas.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė negirdėjusi, kad šiuo metu diabetikams trūktų vaistų.
„Būdavo, kad anksčiau kažkokių pačių naujausių medikamentų tiekimas diabetikams sutrikdavo, – patikslino V.Augustinienė, – kažkokio „Ozempic” pritrūkdavo, bet dabar neteko girdėti.
Žinau, kad neranda žmonės kažkokių vaistų nuo per didelio kraujospūdžio, bet diabetikams vaistų užtenka ir jie visi yra kompensuojami. Apie vardinius vaistus nuo diabeto nesu girdėjusi, o jei iš kažkur atsiveža – nežinau. Gal kokių pakaitalų gauna, bet diabetikams ir registruotų medikamentų pakanka. Apie jokį trūkumą nežinau.”
Vardinis vaistas yra pavieniam pacientui būtinas, bet neregistruotas vaistas, kuris įvežamas į Lietuvos Respubliką, remiantis to paciento gydytojo paskyrimu ir vartojamas gydytojui tiesiogiai atsakant.
Neregistruotais laikomi vaistai, neįrašyti nei į Lietuvos Respublikos, nei į Europos Sąjungos vaistų registrus. Tokių vardinių vaistų pardavinėjimas nėra joks kriminalas.
Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga dar 2005 metais pasirašė įsakymą „Dėl vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo”. Nustatyta, jog tie vardiniai vaistiniai preparatai turi būti reglamentuoti bent vienoje Europos Ekonominės Erdvės šalyje arba vaistą pagaminusioje valstybėje.
Vardinių vaistų tiekimo reglamentą 2020 m. patvirtino ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pabrėžiama, kad pacientui ar jo atstovui turi būti pateikiama išsami informacija apie jam paskirtą vardinį preparatą.
Komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, biomedicinos mokslų daktaras Rimas Jonas Jankūnas:
Pagal vardinių vaistų taisykles gydytojai gali imtis atsakomybės ir specialiais atvejais tokius vardinius vaistus, nors ir neregistruotus Europos Sąjungoje, paskirti pacientams.
Nedrįstu pasakyti, ar pacientas visada turi būti informuojamas, jog vaistas čia neregistruotas, tai reguliaciniai dalykai, bet iš principo pacientas turėtų būti informuotas gydytojo.
Pavyzdžiui, kodėl negali gydytis registruotais vaistais, kokia tų vardinių vaistų nauda ir kokie pavojai. O šiaip viskas čia tvarkoje.
Tai yra reglamentuota Farmacijos įstatymu ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymais dėl vaistų įsigijimo taisyklių. Būna tikrai tokių atvejų, kai pacientui labai reikalingi vaistai yra neregistruoti.
