Įvertinimas
Prieš pusmetį veiklą pradėjusi Kapitalo rinkos taryba, kuri įsteigta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva, jau skaičiuoja svarbiausius nuveiktus darbus. Tarybos veikla padės verslui pritraukti lėšų, o gyventojams – didinti jų finansinį raštingumą, investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus ir gauti garantuotą grąžą.
„Sausį įsteigta Kapitalo rinkos taryba atlieka svarbią funkciją – užtikrina aiškią Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją, dialogą tarp finansų rinkos dalyvių ir valstybės institucijų. Jos įgyvendinamos priemonės kuria papildomus finansavimo šaltinius verslui, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms, didina investavimo ir taupymo galimybes gyventojams bei investuotojams. Visa tai stiprina Lietuvos, kaip pažangios ir konkurencingos valstybės, pozicijas tarptautinėje arenoje, o bet kuriam šalies gyventojui leis patirti realią finansinę naudą“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Ji išskiria šešis svarbiausius per pusmetį nuveiktus darbus, kuriais prisidedama prie 2023–2025 m. Kapitalo rinkos plėtros gairių įgyvendinimo.
Finansų ministerija pasirengė Vyriausybės taupymo lakštų išleidimui – tai leis Lietuvos gyventojams investuoti į taupymo lakštus. Šie Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos galės įsigyti tik fiziniai asmenys, yra saugi investicija generuojanti grąžą, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Planuojama, kad ši priemonė startuos artimiausiu metu. 2023 m. birželio 27 d. Seimas ėmėsi svarstyti Finansų ministerijos parengtus mokestinius siūlymus, kuriuose numatyti teisės aktų pakeitimai ir dėl investicinės sąskaitos reguliavimo. Jais siūloma per investicinę sąskaitą gautą investavimo pelną apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu. Taip pat siūloma neriboti įnašo sumos, norimų investicinių sąskaitų kiekio ar geografijos – svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma investicinė sąskaita, Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija. Baltijos šalių finansų rinkų priežiūros institucijos sutarė dėl nacionalinių viešojo vertybinių popierių siūlymo Informacinio dokumento reikalavimų suderinimo ir supaprastinimo. Tai sumažins administracinę naštą Baltijos šalių įmonėms, nes vietoje trijų skirtingų Informacinių dokumentų bus galima rengti vieną. Be to, informacijos atskleidimo dokumente reikalavimai bus proporcingesni, o tai sudarys vienodas sąlygas viešai siūlyti vertybinius popierius, didins kapitalo rinkos prieinamumą ir galimybes mažoms bei vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų. Lietuvos ir Latvijos finansų ministerijos bei nacionalinės plėtros įstaigos sutarė dėl baigiamųjų Baltijos šalių regioninio kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo steigimo darbų. Fondas leistų investuotojams aktyviau ir drąsiau dalyvauti mažų bei vidutinių įmonių plėtroje, nes investicinėje veikloje dalyvautų ir valstybė. Įmonėms, ypač toms, kurios turi potencialą augti, tai padėtų lengviau gauti finansavimą. Tarptautinis indeksų sudarytojas MSCI nuo rugpjūčio nusprendė sujungti Baltijos šalių kapitalo rinkas ir suteikti joms bendrą indeksą (angl. MSCI Baltic Index). Tai pagerins regiono bei kiekvienos šalies įvaizdį investuotojų akyse, padidins Baltijos šalių konkurencingumą pasauliniu mastu, paskatins kapitalo rinkų plėtrą ir tarptautines investicijas. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms sudaryta galimybė atidaryti specialios paskirties vertybinių popierių sąskaitą. Finansų maklerio įmonės ir bankai turės teisę savo klientams – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms – atidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai leis elektroninių pinigų įstaigoms apskaityti klientų lėšomis įsigytus vertybinius popierius. Iki šiol elektroninių pinigų įstaigos susidurdavo su sunkumais, kaip ir kur saugoti vertybinius popierius, kurie įsigyti už elektroninių pinigų įstaigų iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas. Šie pakeitimai įtvirtins rinkos dalyvių poreikius atitinkantį reguliavimą bei užtikrins kokybišką mokėjimų paslaugų teikimą.
