„Kalendoriai kaip buvo, taip ir tebėra reikalingi, tik tampa mandresni ir gražesni. Laiko skaičiavimo juk niekas dar nepakeitė. Dauguma įmonių turi vinukus kalendoriams. Jeigu juos ištrauks, kalendorių era baigsis. Bet niekas nežada traukti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė S. Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas Saulius Jokužys.
„Šiemet tikrai jaučiame didesnį susidomėjimą skatinti darbuotojus, juos suburti, nes žmonės išsiilgę kalėdinio bendravimo. Pernai dėl kovido visi verslai buvo uždaryti, bendravimas vyko daugiausia artimųjų rate. Užtat šiemet užsakomų dovanų skaičius didesnis“, – tikina VšĮ „Kūrybiško verslo uostas“ vadovė Aušra Pacevičiūtė.
Indrė Razbadauskaitė-Venskė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus pirmininkė, apžvelgė šiųmečių dovanų tendencijas. Pasak jos, vieni verslininkai ieško naujesnių variantų, kiti renkasi standartines, praktiškas dovanas – kalendorius ar darbo knygas. Žmogus, ko gero, ne visada nori gauti praktišką dovaną. Ar žinote, kas per gimtadienį pageidautų gauti puodų ar keptuvių rinkinį?
Ieškoma tvarių dovanų I. Razbadauskaitė-Venskė įžvelgia kelias dovanojimo proceso tendencijas.
Nors tvarios dovanos brangesnės, vis dėlto pradėta domėtis ir jomis. Taip yra dėl noro daryti tam tikrą poveikį gamtai pasirenkant arba tvaresnius produktus, arba bent jau tvaresnę pakuotę. „Galima surinkti verslui nereikalingų medžiagų likučius ir juos panaudoti dovanoms pakuoti. Reikėtų skatinti ir darbuotojus apie tai pagalvoti. Juk visi spintose turime nereikalingų drabužių. Gal visai įdomu būtų paversti juos pakuotės dalimi“, – sako I. Razbadauskaite-Venskė.
Kita tendencija – bendruomenės įtraukimas, bendruomeniškumo skatinimas. Verslo atstovai jau pradėjo gana dažnai dovanoti ne daiktus, o tam tikras patirtis, kai įtraukiama visa komanda – pakviečia ar į kino, ar į dramos teatrą, žinoma, atsižvelgiant į tai, kiek dabar tai leidžia daryti pandemija.
