Apie šį duomenyną pasakoja Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius dr. Albinas Drukteinis.
Kaip kilo idėja kurti Jūreivystės terminų vartosenos duomenyną? Kada buvo pradėtas pasiruošimas tokiam projektui, kas jį įgyvendino?
Su jūreivystės terminų tvarkyba susidurta jau netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu buvo aktyvių kapitonų, lietuvybės palaikytojų, buvo universiteto dėstytojų, kuriems rūpėjo šios srities terminologija. Jiems kilo mintis suburti visus norinčius ir galinčius prisidėti prie jūreivystės terminų tvarkybos, kokio nors jūreivystės terminų žodyno kūrimo.
Kilo sumanymas sukaupti įvairiuose šaltiniuose esančius terminus, pateikti ten esančius apibūdinimus, papildyti kalbine informacija, apibūdinti jų norminį statusą ir padaryti prieinamus kiekvienam norinčiajam ta informacija pasinaudoti.
Pagal 2010 m. pradėtą Lietuvos mokslų tarybos projektą buvo sukurta pačios bazės struktūra, sudėta žodynų medžiaga, po to pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos projektą duomenynas buvo pildomas, parengta dalis aiškinamojo žodyno. Tuose projektuose, be manęs, įvairiais laikotarpiais darbavosi Jonas Čerka ir būrelis kalbininkų – Jūratė Lubienė, Vaida Drukteinytė, Vitalija Kapsevičienė.
Koks tokio duomenyno tikslas?
Duomenyno, kaip ir Terminų banko ar kitos duomenų bazės, paskirtis yra pateikti kuo daugiau skirtingų šaltinių informacijos apie jame esantį vienetą. Duomenyne pateikiami, pavyzdžiui, visi termino aiškinimai ir atitinkami šaltiniai. Mat skirtingose srityse to paties dalyko gali būti svarbūs skirtingi požymiai, todėl termino reikšmė gali būti nusakoma nevienodai.
Iš tokios informacijos galima suformuoti tinkamą termino apibūdinimą su visomis jo reikšmėmis. Į duomenynus gali būti traukiami ir nenorminiai kalbos vienetai – į žodynus tokie terminai paprastai nepatenka. Svarbi ir kita skaitmeninio duomenyno paskirtis – galėjimas atrinkti informaciją pagal skirtingus požymius.