2026-ųjų vasara Kaišiadorių rajone tapo tikru fenomenu gamtininkams ir medžiotojams. Vidurio Lietuvos miškus tyrinėjančios rudosios meškos čia palieka vis aiškesnius pėdsakus. Jei anksčiau stambiųjų plėšrūnų apsilankymai šalyje būdavo trumpalaikiai ar tik tranzitiniai, šių metų chronologija rodo – Kaišiadorių apylinkėse lokys rado puikius namus.
Vietos gyventojų, bitininkų bei medžiotojų užfiksuoti vaizdai ir patirti nuostoliai privertė suklusti visą regioną.
Karštoji vasaros chronologija: nuo birželio iki rugpjūčio
Šių metų vasaros fiksavimai įrodė, kad meška (arba kelios iš jų) Kaišiadorių rajone sėkmingai praleido mažiausiai tris mėnesius.
Vasaros sezonas prasidėjo neeiliniu įvykiu. Birželio 9 dieną Žaslių medžioklės ploto vieneto stebėjimo kamera pirmą kartą užfiksavo stambų lokį. Informacija apie šį svečią pasidalijęs Kaišiadorių medžiotojų draugijos pirmininkas Vilius Karpavičius įspėjo visuomenę, kad gyvūnas jau elgiasi pakankamai drąsiai.
Praėjus nepilnam mėnesiui, liepos 1 dieną, tas pats arba kitas lokys naktį apsilankė medžiotojo Arvydo Grendos įrengtoje žvėrių viliojimo vietoje. Gyvūnas naktį ramiai gulinėjo ir džiaugėsi maistu Romato miške. Netoliese nuaidėjęs griaustinis plėšrūną tik trumpam suklusti privertė, tačiau neišgąsdino – lokys toliau tęsė naktinius gardumynus.
Liepos 28 dieną, Kazokiškių kaimo miškuose, kamera užfiksavo dar vieną vaizdo įrašą. Jame matyti, kaip rudasis lokys visiškai komfortiškai jaučiasi Lietuvos miške – vartosi ant samanų ir uoliai kasosi nugarą į medžio kamieną.
Rugpjūčio 3 dieną gyventojai pasidalino nuotraukomis, kuriose nuniokoti jų aviliai. Žaslių seniūnijoje meškos apsilankymas vietos ūkininkams atnešė milžiniškų nuostolių. Puikia uosle pasižymintis plėšrūnas įsisuko į bityną ir visiškai sunaikino net 7 bičių šeimas. Tai tapo pirmuoju rimtu signalu, kad meškos ieško lengvai prieinamo maisto arti žmonių. Ant išvartytų avilių buvo matyti ir nagų paliktos žymės.
Paskutinis garsus fiksavimas įvyko visai šalia gyvenviečių. Rugpjūčio 14 dieną, Žaslių medžioklės plotų vienete, Kaugonių kaimo apylinkėse, vaizdo kameros nufilmavo mešką, kuri žvėrių jaukykloje maitinosi vidury dienos ir elgėsi taip, lyg ši vieta jai jau būtų puikiai pažįstama.
Ir tai tikrai ne vieninteliai atvejai mūsų rajone. Forumuose žmonės dalinasi informacija, jog meškas ar jų paliktas žymes yra pastebėję jau ne vieną kartą. Ypač daug pranešimų pastebima tarp Žaslių ir Kaugonių gyvenviečių.
Pagalba gyventojams: Interaktyvus meškų žemėlapis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), reaguodama į vis dažnesnius pranešimus šalyje, sukūrė specialią platformą. Kiekvienas gyventojas gali gyvai stebėti situaciją, naudodamasis LMŽD meškų stebėjimo žemėlapiu Google My Maps platformoje.
Šis įrankis leidžia:
- Pamatyti tikslias vietas, kur Lietuvoje buvo pastebėti lokiai ar jų pėdsakai.
- Sužinoti fiksavimo datą ir papildomą informaciją (pvz., ar lokys pastebėtas kameros, ar rasti pėdsakai).
- Grybautojams ir uogautojams pasitikrinti miškų masyvus prieš vykstant į gamtą.
Jeigu patys miške pastebėjote lokį, jo pėdsakus ar suardytas miško vietas, LMŽD kviečia pranešti medžiotojams, kad informacija būtų nedelsiant įtraukta į šį registrą.
Kaip elgtis miške sutikus didįjį plėšrūną?
Gamtininkai ramina – meškos pačios aktyviai vengia susidūrimo su žmogumi. Visgi, lankantis Kaišiadorių rajono miškuose (ypač aplink Žaslius, Kaugonis ir Romato mišką), verta prisiminti esmines saugumo taisykles:
- Būkite girdimi: eidami mišku kalbėkite, kaukšėkite lazdomis ar švilpaukite. Netikėtumo faktorius yra didžiausia meškos agresijos priežastis.
- Jokio bėgimo: pamatę gyvūną, išlikite ramūs. Bėgimas meškai sukelia instinktą jus vytis – o ji gali išvystyti iki 50 km/h greitį.
- Lėtas pasitraukimas: nepalikdami gyvūno iš akiračio (bet nežiūrėdami tiesiai į akis, kas gyvūnų pasaulyje reiškia iššūkį), lėtai žingsniuokite atgal ta kryptimi, iš kurios atėjote.
Saugokite maistą: nepalikite miške ar prie sodybų maisto atliekų – lengvas grobis pritraukia plėšrūnus prie namų slenksčio, ką įrodė ir šios vasaros įvykis Žąslių bityne.
