Žydų tėvų meilė savo vaikams neturi ribų. Tokio vaikų kulto turbūt neturi nei viena kita pasaulio tauta. Psichologai gali atrasti tiek pliusų tiek tokio požiūrio minusų, tačiau akivaizdu, kad žydų vaikai nepatiria meilės ir dėmesio trūkumo.
1. Vaikams negalima kurti kompleksų
Žydų motina niekada nepasakys – tu esi blogas, ji pasakys – kaip toks geras berniukas galėjo padaryti tokį kvailą dalyką?
„Mano vaikas neturi ir negali turėti trukumų“ – tokia yra žydų motinų pozicija. Galbūt jos juos ir mato, tačiau niekas kitas to nesužinos.
2. Protinga laisvė
Šiuolaikinis žydų auklėjimas sujungia du iš pažiūros prieštaraujančius dalykus: vaiko laisvę ir reikalavimų griežtumą. Šį stilių gerai apibūdina metafora: erdvus, laisvas kambarys tvirtomis sienomis.
Žydų šeimose vaikai lipa ant tėvų galvų ir piešia tėvo pase brangiu mamos lūpdažiu, tačiau tai anaiptol nėra priežastis priekaištingam žvilgsniui. Žydams vaiko laisvė – ne ypatingas „auklėjimas“, o oras, kuriuo negalima nekvėpuoti.
Griežtas auklėjimas prasideda tada, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Žydų šeimoje aišku, kad galima išpilti mamos kvepalus ant kiemo kačių, tačiau mušti močiutę griežtai draudžiama.
3. Girti vaiką dėl bet kokios priežasties
Motina visada giria savo vaiką. Tai prasideda nuo pat jo gimimo. Žydų motina žavėsis net mažiausiais pasiekimais, net jeigu tai bus tik naujas skiemuo ar pirma nevykusi rašalo dėmė, kaip pirmas piešinys. Apie tai būtinai sužinos visi draugai, o svarbiausia, vaikas turi pamatyti, kad yra giriamas prie kitų žmonių. Jeigu vaiko pasiekimai yra rimtesni, jis sulauks ilgų plojimų ir pagyrų iš visos šeimos.
Jeigu išmoksime pastebėti visas geras apraiškas vaikuose, įskaitant „visiškas smulkmenas“ ir kiekvienai progai pasitaikius juos padrąsinsime, tai galbūt kardinaliai pakeis jų elgesį. Siekiant sustiprinti jų gerus siekius, leiskite jiems „netyčia išgirsti“, kaip pasakojame apie jų pasiekimus kitiems.
4. Didelė atsakomybė už savo elgesį
Žydai tiki, kad netgi nereikšmingas, paskubomis numestas žodis ar nedidelis tėvų nusižengimas vaiko akivaizdoje, gali turėti negrįžtamų pasekmių, tad savo pavyzdžiu ir labai atsakingu elgesiu su viskuo, kas pasakoma ir padaroma, žydu tėvai nukreipia savo vaikus.
5. Meilė ir pagarba šeimoje – raktas į psichinę žmogaus sveikatą
Žydų tradicija sako, kad bet kokios šeimos pagrindas yra vyras ir žmona – tėvas ir motina. Tad vaikus nuo mažumos reikia mokyti, kad pirmoje vietoje visada yra mamos dėmesys tėčiui ir tėčio dėmesys mamai. Jeigu vaikas suvoks, kad jo tėvai visų pirma gyvena vienas dėl kito, įsisavins, kad jų santykiai yra kupini pagarbos, meilės ir rūpesčio, jis jausis saugus. Be to, toks tėvų elgesys – puikus ir siektinas pavyzdys. Būtent tokius santykius jis stengsis kurti užaugęs.
6. Mokymasis būti tėvais
Tėvystė prasideda vaikui dar negimus. Tekanti mergina jau yra pasiruošusi tapti motina, jos nemokina „gyventi dėl savęs“, pagrindinė jos karjera – namai ir šeima. Jeigu nuo pat pradžių žvelgti į tėvystę kaip į naštą ir ribojimus, užauginti gerą vaiką bus labai sunku. Kaip žinia, kur savo jėgas nukreipsi, iš ten ir vaisius rinksi.
Siekdami užauginti sėkmingus, savarankiškus ir tvirtai stovinčius ant žemės vaikus, žydų išminčiai sukūrė ištisą auklėjimo sistemą, su kuria kiekvienas norintysis gali susipažinti specialiuose tėvystės kursuose. Tokius kursus rengia sinagogos ir žydiškos mokyklos daugybėje pasaulio šalių. Štai ir pirma sėkmingo auklėjimo taisyklė – viskas prasideda nuo asmeninio auklėjimo ir mokymosi, atskirų profesijų „žmona ir mama“ bei „vyras ir tėvas“ įgijimo.
7. Mokyti vaikus valdyti laiką
Žydų vaikai nežino kas yra tingulys ir bereikalingas švaistymasis po kiemus: smuikas, anglų kalba, matematika – viskas kartu ir daug. Vaikai nuo mažens išmoksta, kad nuolatinis užimtumas yra normalu.
