„Pilietinis pasipriešinimas – reikšminga visuotinės gynybos dalis, kurios pagrindą sudaro savo vietą valstybės gynyboje turintys piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar fizinių galimybių. Tik suderinę ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą galime sukurti stiprų atsparumo tinklą, gebantį efektyviai užkirsti kelią agresoriui“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Karo metu pagrindinė atsakomybė už valstybės gynybą būtų kariuomenės ir kitų institucijų, sudarančių ginkluotąsias pajėgas, kurios kartu su sąjungininkais gintų mūsų šalies nepriklausomybę, tačiau vien tik karinių priemonių nepakaktų. Valstybės gynyba būtų neįmanoma be visuomenės įsitraukimo teikiant paramą ginkluotosioms pajėgoms ir sąjungininkams, užtikrinant valstybės veiklos tęstinumą, tęsiant šalies ūkio funkcionavimą, rūpinantis artimaisiais ar vykdant kitą veiklą, svarbią valstybės išlikimui. Visos visuomenės įsitraukimas ginant valstybę yra visuotinės gynybos pagrindas, kuris gali būti vykdomas tiek ginkluotomis, tiek ir neginkluotomis priemonėmis.
Net ir karo metu valstybė turi veikti toliau. Medikai, mokytojai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, IT specialistai, duonos kepėjai, savivaldybių tarnautojai, logistikos ir energetikos sektoriaus atstovai – visi jie sudaro neatsiejamą visuotinės gynybos dalį. Jų indėlis užtikrinant reikiamas paslaugas visuomenei ir ginkluotosioms pajėgoms (medicinos pagalba, transporto priemonių remontas, maisto tiekimas ir kt.) gali būti ne mažiau svarbus nei dalyvavimas ginkluotame pasipriešinime.
Kiekvienas visuomenės narys, nuo įstaigų ir organizacijų iki verslų ir pavienių piliečių, dar taikos metu turėtų žinoti savo vaidmenį visuotinėje gynyboje. Pasirengusi, aiškiai savo funkcijas suvokianti visuomenė tampa reikšminga valstybės atgrasymo strategijos dalimi.
Valstybinės institucijos
Dieną „X“, susidūrus su ginkluota agresija ar grėsmės eskalacija, valstybinės institucijos taptų kertiniu šalies stabilumo ramsčiu. Net ir mobilizacijos ir karo sąlygomis valstybės institucijos yra pasirengusios užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą: gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimą, šalies veiklos nepertraukiamumą, civilinės infrastruktūros funkcionavimą, vidaus saugumą, tarptautinę veiklą ir valstybės gynybą. Pavyzdžiui, vidaus reikalų sistema rūpintųsi viešąja tvarka ir civiline sauga (slėptuvės, priedangos ir kt.), sveikatos priežiūros sistema – medicininės pagalbos teikimu, švietimo sistema – mokymo procesu, savivaldos įstaigos rūpintųsi gyventojų poreikiais savo teritorijoje ir pan.
Darbuotojai, atliekantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, gali būti įtraukiami į civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR) ir mobilizacijos atveju toliau dirbtų savo darbą.
Verslas
Verslas – ypač logistikos, energetikos, maisto, gynybos pramonės sričių – dieną „X“ taptų strateginiu partneriu. Elektros tiekimas, interneto ryšys, maisto, medicininių priemonių ir kuro tiekimas būtų gyvybiškai svarbūs ne tik civiliams, bet ir ginkluotosioms pajėgoms. Įmonės, turinčios reikšmingus išteklius ar infrastruktūrą, būna dažnai iš anksto įtraukiamos į valstybės institucijų mobilizacinius planus ir prisideda valstybei svarbių funkcijų įgyvendinimo, užtikrindamos darbuotojams darbo vietas, bei prisidėdamos prie šalies ekonomikos palaikymo.
Nevyriausybinės organizacijos
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo ir atsakomybės valstybės mobilizacijos sistemoje bei indėlis ruošiant šalies gyventojus pilietiniam pasipriešinimui nuolat auga. Jos ruošiasi prisidėti tiek prie ginkluotųjų pajėgų poreikio užtikrinimo, tiek ir prie paramos visuomenei, teikiant pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti, pasiekti tuos, kuriuos sunkiau pasiekia valstybinės struktūros, yra itin svarbus visuotinės gynybos kontekste.
Piliečiai
Dieną „X“ kiekvienam piliečiui svarbu užtikrinti savo veiklos tęstinumą, jei tai leidžia sąlygos. Šaliai ir toliau reikės gydytojų, mokytojų, verslo atstovų. Gyventojai taip pat gali prisijungti prie NVO, jungtis prie karo komendantūrų, teikti paramą ginkluotosioms pajėgoms. Kiekvienas pilietis, gebantis kritiškai vertinti informaciją, neplatinti melagienų, atsisakyti kolaboruoti su agresoriumi, padėti kaimynui ar pasirūpinti atsargomis, prisideda prie visuomenės atsparumo. Net paprasti veiksmai – tinkamas pasitraukimas į saugią vietą ar pagalba bendruomenėje – gali reikšmingai paveikti pasipriešinimo efektyvumą. Svarbiausia – ruoštis iš anksto.
Kodėl ir kaip dienai „X“ pasirengti iš anksto
Visuomenės atsparumas negimsta per naktį, jis formuojamas nuosekliai – per švietimą, praktinius mokymus ir bendruomeniškumo ugdymą. Dar taikos metu kiekvienas pilietis turi ugdyti svarbiausius pilietinio pasipriešinimo elementus – atsparumą, pilietinę valią ir žinias bei įgūdžius.
Gebėjimas reaguoti į krizes, informacinis raštingumas, evakavimo maršrutų žinojimas, pirmosios pagalbos pagrindai – tai praktinės žinios, kurios krizės akivaizdoje gali išgelbėti gyvybes. Šiuos gebėjimus kiekvienas gali stiprinti jau šiandien – dalyvauti pilietinio pasipriešinimo, pirmosios pagalbos mokymuose, įsitraukti į bendruomenės pratybas, susipažinti su savo savivaldybės parengtais veiksmo planais, stiprinti fizinį pasirengimą ar tiesiog pasikalbėti su artimaisiais apie tai, kaip elgtųsi netikėtos grėsmės atveju.
Pilietinė valia prasideda nuo suvokimo, kad valstybės saugumas – ne tik kariuomenės ar valdžios institucijų atsakomybė, bet ir asmeninis kiekvieno iš mūsų įsipareigojimas. Tai pasiryžimas ginti savo šalį ne tik ginklu, bet ir atsakingu elgesiu, sąmoningu informacijos vartojimu, pagalba šalia esančiam. Pilietinę valią stiprina domėjimasis Lietuvos istorija, aktyvus įsitraukimas į visuomenės gyvenimą, pilietines iniciatyvas, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir pan.
Atsparumas – tai ne tik fizinis ar emocinis tvirtumas, bet ir gebėjimas išlikti veikliems ir racionaliems net didžiausios sumaišties akivaizdoje. Tai gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, nepasiduoti panikai, padėti kitiems ir veikti išvien su bendruomene. Tokia visuomenė – pasirengusi, sąmoninga, pasitikinti viena kita ir savo valstybe – tampa galingu atgrasymo veiksniu, o prireikus ir patikimu gynybos pagrindu.
Kiekvienas iš mūsų šiandien gali prisidėti – įgyti pirmosios pagalbos žinių, dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose (www.svarbiospamokos.lt), stiprinti fizinį pasirengimą, prisijungti prie pilietinių iniciatyvų, NVO ar tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi, o svarbiausia – savo veikla prisidėti prie pilietiškos, atsparios, institucijomis pasitikinčios ir jas stiprinančios visuomenės kūrimo.
Tik ugdydami žinias, valią ir atsparumą galime būti tikri, kad dieną „X“ būsime ne pasyvūs stebėtojai, o aktyvūs valstybės gynėjai – kiekvienas pagal savo galimybes, profesiją ar aplinkybes. Visuotinė gynyba – tai bendras susitarimas ginti tai, kas mums brangiausia. Tam turime ruoštis ne rytoj, o šiandien.
Šaltinis: Nyksciai
