Šiais skaitmenizacijos laikais, kuomet kone visos naujienos ir informacija yra pateikiama internete, labai sunku atsirinkti, kur yra tiesa, o kur – melas. Dezinformacija, melagienos, fišingas ir kiti „sukčiavimo“ būdai kartais yra sunkiai atskiriami nuo teisingos informacijos. Juo labiau, kad nemaža dalis interneto naudotojų yra linkę tikėti kone viskuo, ką mato internete. Negana to, jie patys prisideda prie netikros informacijos platinimo ir dezinformacijos skleidimo.
Jeigu melagienas atskirti nuo tikros informacijos galima gan nesudėtingai, tai su dezinformacija yra kur kas sunkiau. Dezinformacija, tai įrankis, kuriuo siekiama suskaldyti visuomenę, pakenkti kieno nors reputacijai ir skleisti neigiamą informaciją apie pasirinktą objektą ar net visą šalį. Ypač dideli dezinformacijos srautai pasklido koronaviruso pandemijos ir Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą metu.
Vienas iš dezinformacijos pavyzdžių, kuris iki šiol yra vis dar aktualus, o prie jo skleidimo bei „antivakserių“ fantazijų audrinimo nemažai prisideda ir žiniasklaidos priemonės – mirtys.
Lietuvos policija savo praėjusios paros kriminalių įvykių suvestinėse skelbia glaustą informaciją ir apie rastus žmonių lavonus. Pasitaiko atvejų, kai Lietuvoje per parą yra randami net ne vienas, o keli žmonių kūnai ir apie tai savo statistikos suvestinėje policija paskelbia. Deja, bet policija paskelbia tik patį faktą, jog yra rastas žmogaus kūnas ir nedetalizuojamos aplinkybės, nes yra pradedamas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tuo tarpu naujienų portalai peržiūri visų Lietuvos apskričių policijos kriminalinių įvykių suvestines ir tuomet gimsta skambios antraštės, pvz.,: „Praėjusią parą Lietuvoje rasti net 8 lavonai“ ir pan. O tuomet ir prasideda didžiųjų „ekspertų“ komentarai, kaip visus tuos žmones neva nužudė skiepai ar pan. Jiems pradeda antrinti kiti, taip pat dėmesio trūkumą jaučiantys ir visų sričių „ekspertais“ besijaučiantys internautai. Taip tas burbulas ir pučiasi, nes bent kiek loginį mąstymą įjungęs žmogus ar susipažinęs su realia situacija į komentarus dažniausiais net nesileidžia ir savo laiko negaišta.
Pabandykime ir mes įjungti loginį mąstymą ir pasiremti faktais.
Konkretus pavyzdys – randama naujiena su skambia antrašte:
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis yra pats puslapis. Savininkas net nepasistengė įrašyti normalaus pavadinimo. Iškart susidaro įspūdis, kad buvo stengtasi kuo greičiau sudiegti nemokamą WordPress turinio valdymo sistemą, nemokamą temą ir sukelti krūvą naujienų su skambiomis antraštėmis.
Antras dalykas – pabandykime paanalizuoti skaičius ir pačią antraštę. Joje rašoma, kad per savaitgalį rasta 13 neaiškiomis aplinkybėmis mirusių asmenų kūnų. Na, logiškai mąstant, kol neatliktas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, tol ir aplinkybės išlieka neaiškios. 13 asmenų per savaitgalį (šiuo konkrečiu atveju nuo penktadienio iki sekmadienio). Vadinasi, vidutiniškai imkime po 5 asmenis per parą (nežaidžiant su dešimtosiomis dalimis ir netgi padidinant skaičių į didesnę pusę). Padauginkime 5 iš 365 dienų ir gautume 1825 mirtis per metus (pagal tokią skambią antraštę).
O dabar pažiūrėkime į oficialų statistikos puslapį https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/mirtingumas/bendrieji-mirtingumo-rodikliai ir palyginkime skaičius. Pagal skambiąją antraštę atrodytų, jog 1825 mirtys per metus (arba 13 per savaitgalį) yra labai baisus ir didelis netekčių skaičius. Tačiau, iš oficialios statistikos matome, kad Lietuvoje per metus miršta net kelios dešimtys tūkstančių žmonių. 2021 metais Lietuva neteko 47746 žmonių, t.y., vidutiniškai po 130 gyventojų per parą.
Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip, „įjungus“ loginį mąstymą ir įdėjus minimaliai pastangų oficialių duomenų paieškai, galima atrasti tikslią informaciją, ją palyginti ir taip atsiriboti nuo tų puslapių, kurie skambiomis antraštėmis ir dezinformacijos skleidimu bando paveikti tuos, kurie nesugeba filtruoti gaunamos informacijos.
Pagrindiniai patarimai, kaip atskirti dezinformaciją:
- naudokitės tik patikimais, oficialiais ir gerai žinomais informacijos šaltiniais;
- informaciją tikrinkite keliuose skirtinguose šaltiniuose;
- po dezinformaciniais straipsniai ar vaizdo medžiaga neretai pasipila ir tai palaikantys komentarai, kurie dažniausiai būna rašomi iš neseniai sukurtų anketų su netikrais duomenimis;
- skleidžiant dezinformaciją didžioji dalis teksto ir vaizdinės medžiagos bus tiesa, tačiau pagrindinė mintis gali būti paslėpta;
- pastebėję dezinformaciją socialiniuose tinkluose – patys nerašykite komentarų, nes tikrai tikėtina, kad Jūsų draugų tarpe bus tokių, kurie nežinodami palaikys dezinformaciją kaip tikrą info;
- „teisti negalima atleisti“ – prisiminkite šį sakinį, nes dezinformacija taip ir veikia – ne ten padėtas kablelis pakeičia visą sakinio esmę.
Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.
Nr. 23/29
