Ši vasara pilna stebuklų. Pamenu vos jai prasidėjus visi dienraščiai buvo pasigavę populiarią temą – patiekalų kainos Palangos maitinimo įstaigose.
Ir pagrindiniu smuiku griežė cepelinų kainos, bet turiu nuliūdinti žurnalistus, nes Palangos verslininkus su kaupu perspjovė kaimo užeiga netoli Panevėžio.
Net jei kainos ir toliau taip sparčiai kils, tokios cepelino kainos Palangoje dar reiks palaukti kelis metus.
Bet apie viską nuo pradžių.
Karčema „Ružava” tai užeiga šalia Panevėžio, į kurią man užsukti siūlė ne vienas Riebaus katino puslapio sekėjas. Kas įdomiausia, kad nuomonės apie maisto kokybę buvo skirtingos, vieni gyrė, kiti dėjo į šuns dienas, tad norėdami įsitikinti kaip ten išties, su Katiniene vieną dieną užsukome ten patys.
Keista bet padavėjos griežtai uždraudė sėstis vienoje iš dviejų salių su staleliais svečiams. Nepaaiškino ir dėl ko svečiams leidžiama tik sėsti prie stalelių, kurie randasi priešais barą.
Kadangi toje sistemoje pradirbau ne vienus metus, tai bandysiu spėti dėl ko tas toks draudimas. Mano nuomone tai dėl padavėjų tingėjimo šiek tiek pajudinti pasturgalius ir pajudėti per dvi sales, juk geriau kaip avinus svečius susivaryti į vieną salę ir ten juos „ganyti”…
Tad atsisakome galimybės sėdėti nurodytoje salėje ir bandome rasti stalelį lauko terasoje.
Link terasos mes praėjome dar pro vieną salę, kuri greičiausiai čia atstovauja banketinę, bet mums su Katinienę dėl niūraus vaizdo ji labiau priminė šarvavimo patalpą, o dar tas purvinas veidrodis, numargintas musių kakučiais, kurie puikiai įsipaišė tarp gausybės dulkių ir kartu sudarė vaizdą, kuris tiktų tik šarvoti saulės šviesos bijančius vampyrus.
Patekę į lauko terasą greit supratome, kurioje pusėje virtuvė, nes pro šalia esančias praviras duris veržėsi riebalų tvaikas, ko tikrai, mano nuomone, nebūtų jei virtuvėje būtų įrengta tinkama ventiliacijos sistema.
O sprendžiant iš pravirų durų jos greičiausiai karčemoje ir atstoja ventiliacijos sistemą.
Bet kuris kitas po tokio „mandagaus” priėmimo ir kvapų iš virtuvės būtų pasiplovęs iš čia nebe atsigręždamas, bet mes su Katiniene privalome patikrinti mus pasiekusius atsiliepimus, tad įsitaisome terasoje ir maitindami uodus pradedame vartyti meniu.
Meniu kiek plonesnis už bibliją, bet jame puikiai telpa 90-jų gastronomijos šedevrai.
Įžangai pasirinkome kiekvienam lietuviui puikiai pažįstamus patiekalus, kuriuos aprašydamas savo apžvalgose susilaukiu daugybės komentarų, nes visi puikiai žino kaip turi atrodyti šaltibarščiai arba silkė su karštomis bulvėmis.
Šaltibarščiai – 4,50€
Silpnas sriubų versijas apibūdinti aš dažnai naudoju frazę – tai kas liko ant puodo dugno. Bet čia ta frazė nepilnai atspindėtų tą skystalą, kurį patiekė mums kaip šaltibarščius. Be aštuonių ar devynių juostelių burokėlių skystime plaukiojo dar keli trupiniai svogūno laiškų ir pora dulkių krapų.
Tie kas žino, kad pagrindiniai ingredientai šioje sriuboje yra burokėliai, krapai ir svogūnų laiškai suvokia, kad svogūnų ir krapų į puodą vien nubraukti nuo peilio likučius po pjaustymo nepakanka.
Tad tas marmalas spalva primenantis šaltibarščius lieka tik paragautas.
Silkė su karštomis bulvėmis – 7,00€
Kas sugalvojo, kad kelis mėnesiu acte mirkusiai silkei geriausias garnyras marinuotos daržovės? Nesuvokiamas derinys: marinuotas patisonas ir marinuota silkė, kuri žuvies skonį pakeitusi į actą.
Tiesa prie silkės buvo dar ir burokėlių salotos, kam jos aš nepasakysiu….
Kai pamačiau pagrindinius patiekalus tai net nežinojau ar man juoktis, ar verkti žvelgiant į cepeliną.
Pamenu kai darant užsakymą padavėja nusistebėjo, kad aš užsisakiau tik vieną cepeliną.
Aš tikrai nepagalvojau, kad kaimo glūdumoje cepelinas, kuris kainuoja 6€ bus tik šiek tiek didesnis už koldūną.
Ir kas svarbiausia, jį virė tik užsakius, tai jo dydį nurašyti bendram dideliam puodui kur įkrito ir vienas mažylis – netyčiukas negalime.
Cepelinai 0,5 – 6€
Cepelinas skanus ir jo buvo verta laukti. Bet jis tikrai nevertas 6€, tai pasakys bet kuris, kuris žino cepelinų išeigas, nes man asmeniškai tokių pyplių reikėtų keturių, kad aš sakyčiau jog skanavau cepelinų.
Karčemos gaspadoriaus kepsnys – 10,00€
„Karčemos gaspadoriaus” kepsnys savo išvaizda priminė „Kijevo” kotletą, kažkodėl nuguldytą į riebaus padažo paklotą.
O garnyras buvo viens prie vieno, kokį man buvo patiekę prie silkės.
Aš net juokais Katinienei pasakiau, matei nevalgiau garnyro prie silkės, tai sudėjo tau prie kepsnio…
Perpjovus gaspadoriaus kepsnį išbėgo dar panašus kiekis padažo ir atsivėrė jo viduje besislepianti pjaustyta šlapdešrė.
Kadangi Katinienė puikiai žino kas nutinka kai bandai valgyti panašią riebalų bomba, tai to kepsnio tik paragavo.
Reziumuoju. Užsukęs į „Ružavą” pasijusi lyg avinas, kuriam padavėjos nurodys kur gali sėsti, o kur negalima ir vietoj paaiškinimo, kodėl negalima prie pasirinkto staliuko prisėsti, nieko neatsakiusios atsuks tau nugarą.
Patiekalai subalansuoti tiems, kurie nieko neišmano apie maisto gamybą arba gyvenime nieko geresnio nėra valgę ir pratę prie panašaus maisto, kokį mes tą dieną skanavome.
O kosminė cepelinų kaina matyt dėl to tokia, kad jį vos jums užsakius specialiai jums ir verda. Čia pat pakasa bulvių, pjauna kiaulę…
Nesiplėsdamas – karčemai „Ružava” rašau 1/5 ir tikiuosi, kad į mano kritiką bus atsižvelgta, nes maisto kokybė ir aptarnavimas tragiškas.
Karčema Ružava
J. Tilvyčio g. 171, Molainių kaimas, Panevėžio raj.