Lyčių lygybės principai dažnai skamba kaip savaime suprantami, tačiau realybėje jie ne visada atsispindi žmonių gyvenimuose. Viena senjora pasakoja, kad visą gyvenimą dirbo mokytoja – baigė aukštąjį mokslą, dirbo su vaikais, dalyvavo komisijose ir renginiuose. Darbas buvo atsakingas, reikalaujantis žinių, pasiruošimo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo.
Tuo pat metu jos kaimynas dirbo fizinį darbą vietinėje įmonėje. Išsilavinimo nereikėjo, atsakomybės buvo mažiau, tačiau atlyginimas tuo metu buvo didesnis. Skirtumas išliko ir vėliau – pensijoje paaiškėjo, kad mokytoja, turinti aukštąjį išsilavinimą ir ilgametę patirtį, gauna mažesnę pensiją nei kaimynas, dirbęs paprastą darbą. Nors jų darbo stažas panašus, pensijų dydžiai skiriasi akivaizdžiai.
Ši situacija atskleidžia platesnį lyčių lygybės aspektą. Profesijos, kuriose dirba daugiausia moterys – ypač švietimas, socialinis darbas, priežiūros sektorius – istoriškai buvo vertinamos mažiau ir atlyginamos prasčiau. Tai lemia ne tik mažesnes pajamas darbo metu, bet ir tiesiogiai veikia pensijų dydžius senatvėje. Tuo tarpu profesijos, kuriose dominuoja vyrai, dažnai vertinamos kaip ekonomiškai svarbesnės, todėl jų atlyginimai ir vėlesnės pensijos būna didesnės.
Tokios istorijos primena, kad lyčių nelygybė pasireiškia ne tik darbo vietose, bet ir senatvėje. Pensijų sistema atspindi ilgalaikius darbo rinkos skirtumus, kurie susiformavo per dešimtmečius. Todėl svarbu apie tai kalbėti ir siekti pokyčių, kad kiekvieno žmogaus darbas būtų vertinamas teisingai – nepriklausomai nuo lyties, o profesijos, kuriose dirba daug moterų, nebebūtų nuvertinamos struktūriškai.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
Šaltinis: Nyksciai
