Ar žinomas jausmas, kada kūnas pavargęs po darbo dienos reikalauja poilsio, tačiau protas ir mintys toliau sukasi kaip pašėlę? „O jei būčiau padaręs kitaip? Kodėl aš pasakiau būtent taip? Kas, jei ryt viskas nepavyks?“ Toks nesibaigiantis minčių srautas vadinamas per daug galvojimu, ir tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinio nerimo formų.
Su pilna galva visko gyvena daugybė žmonių, o ypač tie, kurie yra atsakingi, jautrūs ir siekia viską padaryti gerai.
Kodėl mes aplamai tiek daug galvojame?
Mūsų smegenys sukurtos išgyventi – todėl jos nori viską numatyti, išanalizuoti, apskaičiuoti. Bet ši funkcija gan dažnai įsijungia net ir tada, kai nėra jokios realios grėsmės. Tada mes pradedame narplioti praeitį – „Galbūt galėjau pasielgti kitaip?“. Arba nusprendžiame bijoti savo ateities – „O jeigu mane sukritikuos?“. Taipogi nuolatinis nerimas sukasi galvoje dėl baimės prarasti ryšį su dabartimi ir nesuprasti kas vyksta čia ir dabar. Tokios mintys dažnai atima energiją, trukdo užmigti, išbalansuoja emocijas, padidina nerimo, kaltės, nepasitikėjimo savimi jausmus.
Kas galėtų padėti sustabdyti tokią minčių karuselę?
Pirmiausiai, pastebėkite savyje tą būseną, kada per daug visko galvojate. Leiskite toms mintims ir toliau būti, tačiau nesekite jų. Tai bus pirmas jūsų žingsnis link sąmoningumo. Išmokite pagauti ir atpažinti momentą, kai įsisukate į nepertraukimų minčių ratą. Galite sau netgi tyliai pasakyti: „Na štai, aš ir vėl galvoju be pabaigos.“
Antra, užrašykite tas mintis. Kartais viskas, ko reikia – tai “išleisti” tas mintis iš savo galvos ir tai geriausiai būtų padaryti rašant jas ant popieriaus. Pasižymėkite sau, kas jus neramina, net jei tai atrodo kvailai ar beprasmiškai. Kai kurie dalykai gyvenime išvydus juos juoda ant balto, praranda įtampą ir tampa žymiai mažiau reikšmingi.
Trečia, paskirkite savo mintims ir savo per daug galvojimams konkretų laiką. Pasakykite sau: „Apie tai galvosiu 18 val.“ Jei mintys lenda ne laiku – priminkite sau, kad jos turės savo valandą. Šis metodas vadinamas „planuotu galvojimu“ ir gali būti itin veiksmingas bei padedantis nešvaistyti energijos visą dieną galvojant.
Ketvirta, kada protas ir mintys tampa per aktyvūs, sugrįžkite į savo kūną. Dėmesio koncentracijos lavinimo pratimai, kvėpavimo technikos, lengvas pasivaikščiojimas parke ar tiesiog stebėjimas, ką matote ir girdite aplink save – tai gali padėti lengviau persijungti iš „galvojimo režimo“ į „čia ir dabar“. Protui bus tai kaip poilsis.
Mini kvėpavimo praktika, kuri padės paleisti mintis ir susitelkti ties „čia ir dabar“: pratimas 4-6-8
Įkvėpkite pro nosį skaičiuojant iki 4. Sulaikykite kvėpavimą toliau tęsiant skaičiavimą iki 6. Iškvėpkite lėtai pro burną skaičiuojant iki 8. Pakartokite šį pratimą bent 3 kartus. Pratimą atlikite lėtai, švelniai ir ne per stipriai kvėpuojant. Jei jaučiatės komfortiškiau užmerkite akis, padėkite ranką ant pilvo ar krūtinės.
Penkta, pakeiskite savo galvojimo klausimus. Pavyzdžiui, vietoje „Kas, jei viskas baigsis blogai?“ pabandykite perfrazuoti į: „O kas, jei viskas klostysis geriau, nei man atrodo?“ Tokie perfrazavimai kuria naujas minties kryptis, kurios leidžia joms neužstrigti ir jūsų per daug neišvarginti.
Atminkite, kad nors ir mintys mus lanko beveik nepertraukiamai, tačiau mes turime teisę ne visas jas priimti. Ir reikalui esant jas keisti, perfrazuoti arba nukreipti kita linkme.
Daugybė žmonių gyvena savo galvoje nuolat bandydami viską numatyti. Bet svarbu sau nuolat ir laiku priminti, kad gyvenimas vyksta kūne, dabartyje, tikruose santykiuose, o ne baimės ir nerimo sukurtuose ateities scenarijuose. Išmokti sustoti – tai ne silpnumas. Tai sąmoningumo ir ryšio su savimi užmezgimo ženklas.
Todėl jei jaučiate, kad protas per garsus, per daug kelia jūsų galvoje triukšmo – sustokite. Ramiai įkvėpkite ir iškvėpkite. Būkite sąmoningai su savimi čia ir dabar. Suteikite laisvę ir lengvumą sau ir praktikuokite pabūti nors keletą minučių per dieną nieko negalvojant. Leiskite ilsėtis ne tik kūnui, bet ir protui. O reikalui esant, nepabijokite kreiptis į specialistus, kurie visada parodys jums keliąir padės užmegzti tvirtesnį ryšį su savimi, kad galėtumėte mėgautis pilnavertišku gyvenimu.
Straipsnis parengtas gyvenimo koučerės ir sporto psichologės Vaidos Borunovienės, remiantis David Webb publikacija „How to Stop Overthinking“, publikuota tinklaraštyje „All About Psychology“: https://allaboutpsychology.substack.com/p/how-to-stop-overthinking
