Kai erelis sulaukia 40 metų, jo nagai tampa per daug ilgi ir išlenkti, o tai neleidžia jam sugriebti grobio. Erelio snapas tampa per daug ilgas ir išlenktas, todėl jis negali lesti. Plunksnos ant krūtinės ir sparnų pradeda stipriai tankėti ir sunkėti, o tai trukdo skristi. Ir ereliui tenka pasirinkti – mirtis arba skausminga regeneracija.
Jis skrenda į savo lizdą, esantį kalno viršūnėje, ir ten ilgai snapu daužo į uolą, kol snapas nulūžta ir nukrinta. Tuomet jis laukia, kol ataugs naujas snapas, kuriuo jis išrauna savo nagus… Kai atauga nauji nagai, erelis jais ištraukia savo per daug sunkias plunksnas iš krūtinės ir sparnų… Ir tuomet, po 5 mėnesių skausmo ir kančių, su nauju snapu, nagais ir plunksnomis erelis vėl atgimsta ir gali gyventi dar 30 metų…
Labai dažnai tam, kad gyventume, mes turime pasikeisti, kartais šiuos pokyčius lydi skausmas, baimė ir abejonės. Prisiminimai ir praeities įpročiai dingsta, užleisdami vietą naujiems.
Būtent praeities naštos atsikratymas suteikia galimybę gyventi ir mėgautis dabartimi ir būti pasiruošusiems ateičiai!
