Karas Ukrainoje
Ką darome, kai nusibosta pagrindinė veikla? Keičiame į ką nors, kas džiugina. Taip pat daro ir anykštėnas juvelyras Robertas Matiukas. Nuo juvelyrikos peršoka prie kalvystės arba odos siuvimo ir gamina peilius.
Visas šitas veiklas R. Matiukas suderina viename iš savo pomėgių – peilių gamyboje. “Tai sena mano veikla tarp visų kitų. Laikas nuo laiko padarau kokį peilį, kad nepabostų‘‘, – sako R. Matiukas, kuriam juvelyrika šiandien yra tiek pragyvenimo šaltinis, tiek ir meninės saviraiškos galimybė. Nors šis puikiai visiems pažįstamas įrankis neatrodo kažkas sudėtingo, tačiau juvelyras sau neleidžia jų gaminti bet kaip – jo peiliai atrodo kaip meno kūriniai.
Paprastai būsimo peilio dizainą jis renkasi pagal tai, kam bus skirtas peilis – medžioklei, namų ūkiui ar dar kokiai konkrečiai paskirčiai. Peiliui pagaminti reikia pakankamai daug laiko. Meistras sako, kad pagaminti peilį jam užtrunka maždaug dvi dienas. „Pirmiausia yra kalvystės darbai. Iškaitinti mano turimoje paprastoje krosnyje ir iškalti geležtei reikia pusdienio“,- pasakoja R.Matiukas. Metalo, aišku, jis pats negamina, jį pasirenka iš jau turimo. Vieniems peiliams jis naudoja obliavimo staklių peilių metalą, kitiems – guolių. „Metalo yra įvairiausio, bet ne visas tinka peiliams, žinoma, galima kalant geležtę kiek pakoreguoti, išdeginti anglį“, – pasakoja R. Matiukas.
Vėliau reikia parinkti medžiagą rankenai. Tam jis naudoja briedžio ragus, odą arba medį. „Elnio ragai netinka, o briedžio puikiausiai“, – atskleidžia paslaptį meistras. Norisi, kad peilis būtų ne tik gražus, bet ir patogus laikyti rankoje. „Peilis – senas mūsų palydovas, su juo ir duonos atsijausi, ir į medžioklę eisi, ir nuo priešo apsiginsi, todėl jis turi būti praktiškas“, – sako meistras.
O tada lieka pasiūti odinę makštį. „Odą siuvu rankiniu būdu, šitas darbas irgi man patinka“, – sako R. Matiukas. Paklaustas, kiek gi specialybių reikia įsisavinti, kad sugebėtum pagaminti peilį, jis suskaičiuoja, kad nemažai: turi būti dizaineris, kalvis, odininkas ir juvelyras vienu metu.
Paklaustas, o gal būtų galima iš jo peilį įsigyti, R. Matiukas purtė galvą: “Nesikreipkit, neparduodu.“ Tiesa, atskleidė, kad kai pagamins daugiau, planuoja surengti jo gamintų peilių parodą, jau turi pagaminęs apie penkiolika peilių. Taigi, anykštėnams reikės kiek kantrybės, kad galėtų įvertinti juvelyro meistriškumą.
O tiems, kas mažai žino apie R. Matiuką, biografijų žinynas anykštėnai.lt pateikia tokius duomenis apie jį:
Baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais lankė dailės būrelį, meistravo.
1978–1984 m. su pertrauka mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume meninį medžio apdirbimą, įgijo dailininko apipavidalintojo ir staklininko specialybes.
1985–1992 m. R. Matiukas dirbo Anykščių 3-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla) mokytoju, mokė braižybos, dailės ir darbų. Mokyklai rengiantis priimti Antano Baranausko vardą, jis įrengė jos muziejų, dekoravo mokyklos patalpas.
1998–2003 m. R. Matiukas dirbo Anykščių rajono savivaldybės administracijoje, buvo Ūkio skyriaus vedėjas.
2003–2015 m. R. Matiukas buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas. Muziejuje jis organizavo tautodailininkų medžio drožėjų plenerus, kūrė muziejinių eksponatų kopijas. 2012–2015 m. jis buvo ir šio muziejaus skyriaus Arklio muziejaus amatų centro amatininkas juvelyras.
Nuo 2008 m. R. Matiukas kuria metalinius papuošalus iš žalvario ir brangiųjų metalų, yra tautodailininkas juvelyras. Nuo 2014 m. jis ėmėsi privataus amatininko juvelyro amato, turi savo dirbtuves Anykščių miesto centre, gamina ir taiso papuošalus iš žalvario, bronzos bei brangiųjų metalų, inkrustuoja brangakmenius, auksuoja ir sidabruoja.
Nuo 1976 m. jis kuria medžio drožinius, nuo 1978 m. juos eksponuoja grupinėse tautodailės parodose.
Nuo 2005 m. R. Matiukas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. turi Tautinio paveldo produkto sertifikatą – yra tradicinių antkapinių kryžių ir žalvarinių papuošalų kūrėjas.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: Nyksciai
