Dažnai galima išgirsti sakant: „Aš tiek daug visko dariau, tiek stengiausi dėl jo/jos ir dėl santykių. O jis/ji su manimi elgiasi štai šitaip… Nevertina, nedėkoja, paprasčiausiai to nesupranta…“
Besiskundžiančio žmogaus skausmą ir pasipiktinimą galima suprasti. Paprastai čia būna įsipainioję tam tikri konkretūs lūkesčiai ir vertinimai. O partneris sureagavo visiškai kitaip, kaip buvo tikėtasi.
Ką daryti tokiose situacijose, kaip į tai reaguoti? Ypač neramu, kai situacija kartojasi vis iš naujo ir iš naujo, ir jūs jau ilgą laiką gyvenate jausdami nuvertinimą ir neteisybę.
Siūlau viską išsiaiškinti, remiantis štai tokiais klausimais.
Iš kur jūs ištraukėte, kad jums turėtų atsidėkoti būtent taip, o ne kitaip?
Gali būti, kad tai tiesiog jūsų susigalvotas santykių vaizdinys. Įsivaizduojama realybė, kurioje partneris turi realiam žmogui visiškai nebūdingų savybių.
Ne visada viskas būna taip, kaip norime. Žmonės yra labai skirtingi, jiems svarbūs skirtingi dalykai. Gali būti, kad jūs suklydote savo vertinime.
Tai labai nemalonu, tačiau kaltinti galima tik save.
Ar jūsų partneris to prašė?
Būna, kad žmogus stengiasi, iš kailio neriasi, aukojasi, nors jo niekas to neprašė. Tai turi tam tikrų paslėptų privalumų: pasijausti geru, vos ne šventu, teisingu, ypatingu, suvokti savo pranašumą.
Tačiau praktikoje tai veda prie to, kad artimieji tiesiog pripranta prie tokio elgesio ir daugiau nevertina jūsų aukų.
Jūs investuojate į artimuosius, į santykius, o į save?
Žmogų, kuris nemyli savęs ir save nustumia į paskutinę vietą, kiti taip pat nustums į tolimiausią užkaborį.
Viskas labai paprasta. Jie susidaro tvirtą įspūdį, kad su jumis taip elgtis galima. Ir elgiasi.
Ką jūs tuo bandote nusipelnyti?
Nuolat aukotis… Nuolat stengtis…
O kam ir kodėl jūs tai darote? Ką tuo norite įrodyti sau, artimam žmogui ir pasauliui?
Kad esate geras, vertingas, kad esate vertas meilės?
Jau supratote, kurlink suku? Jūsų savivertė akivaizdžiai per žema. Ir dažnai ši problema ateina iš vaikystės. Jūs, ne visada sąmoningai, laikote save nevertu kokių nors santykių ir bandote jų nusipelnyti. Būtinai reikia dirbti su saviverte ir baimėmis.
Ar galite žmogui duoti suprasti, ko jis neteks?
Jeigu taip, kaip tokiu atveju jis sureaguos? Gal jam tikrai vienodi rodo.
Tada šios pastangos, šios aukos buvo reikalingos tik jums.
Kai kyla nepakankamo įvertinimo problema, neskubėkite kaltinti partnerio. Geriau uždavinėkite klausimus sau. Kurioje vietoje ir kokiu momentu praradote ryšį su realybe, kur ir kada patys leidote, kad būtų tokie nelygiaverčiai mainai?
Niekada nevėlu įnešti į savo gyvenimą kokių nors pokyčių, kad gautumėte daugiau pasitenkinimo iš santykių.
.
