„Man atrodo, kad sprendimas yra skubotas ir siekiantis populiarumo“, – Eltai sakė 2020–2023 m. ministerijai vadovavusi J. Šiugždinienė.
Pasak jos, taip socialdemokratės Ramintos Popovienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia pelnyti tėvų ir moksleivių palankumą.
Visgi, politikės teigimu, ateityje gali tekti vėl grįžti prie mokslo metų ilginimo. O tai, J. Šiugždinienės vertinimu, bus itin sudėtinga.
„Priimti sprendimą trumpinti mokslo metus yra labai paprasta, nes tai tikrai yra populiarus sprendimas, turbūt ir dalies tėvų, ir, ypač, vaikų tarpe. Mano rūpestis ir nerimas būtų apie tai, kad sugrįžti atgal, ilginti mokslo metus dar kartą bus baisiai sudėtinga“, – dėstė ji.
Apie tai, jog mokslo metų trumpinimo iniciatyva nėra gera, šią savaitę Eltai užsiminė ir Mokyklų vadovų asociacijos lyderis Dainius Žvirdauskas.
Tuomet jis sakė, jog šiuo metu susidariusią situaciją, kai birželio mėnuo mokyklose yra itin įtemptas, buvo būtina kaip nors spręsti. Tačiau, pasak jo, stabilizavus ugdymo ir egzaminų vykdymo procesą, mokslo metų trukmę reikėtų grąžinti į anksčiau buvusią ar net pailginti.
Argumentai neįtikina
Tarp ministerijos, mokinių ir švietimo darbuotojų atstovų verdant diskusijoms dėl galimybės trumpinti mokslo metus, buvo teigiama, jog birželį ugdymo procesas yra itin sudėtingas ne tik dėl intensyvaus egzaminų grafiko, bet ir dėl karštų orų – mokiniams esą sunku išbūti klasėse. Savo ruožtu J. Šiugždinienė tikina, kad tokie argumentai yra nepagrįsti.
„Aš tikrai neperku to argumento, kad Lietuvoje yra baisiai karšta, nes daugelis valstybių, kuriose yra žymiai karščiau, ir kurios nebūtinai turi kondicionierius – dirba“, – aiškino buvusi ministrė.
„Nebūtinai tos veiklos turi būti klasėse. Jeigu jau yra problemos vykdyti pamokas klasėje, juk mes ir raginame išeiti už jos ribų“, – pridūrė ji.
Be to, pasak jos, egzaminų sesijos vyksta ne visose šalies gimnazijose, tad teigti, jog dėl patikrinimų kitiems mokiniams negali būti užtikrinamas ugdymo procesas – neteisinga.
„Aš nemanau, kad tas argumentas, jog reikia organizuoti egzaminus, yra visiškai teisingas. Net jeigu taip ir būtų, mes žinome, kad Lietuvoje yra apie 1 tūkst. mokyklų, (…) o grynųjų gimnazijų, kuriose ir vyksta egzaminai, yra mažiau“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
„Mes čia kalbame apie tikrai nedidelę dalį, jeigu jau kalbėtume apie egzaminų krūvį. Ir aš nemanau, kad negalima susitvarkyti, ypatingai, kai girdžiu kai kuriuos komentarus ir iš Kauno tam tikrų gimnazijų, kur yra šitiek vietos – tikrai galima organizuoti, jeigu jau reikia, egzaminų sesiją nebūtinai toje pačioje mokykloje“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį ŠMSM paskelbė apie sprendimą savaite sutrumpinti mokslo metus 5–10 klasių mokiniams. Toks sprendimas buvo priimtas, remiantis moksleivių bei profesinių sąjungų atstovų išsakytais argumentais bei pozicija, jog ilgesni mokslo metai neturi įtakos moksleivių rezultatams.
Pasak ministerijos, „sutaupyta“ savaitė 5–10 klasėms bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms. Šis laikas taip pat galės būti išnaudojamas įvairioms pilietiškumo veikloms, neformaliam švietimui ar šaulių stovykloms.
Nepaisant trumpinamų mokslo metų, pedagogų darbo užmokestis ir krūvis liks nepakitęs.
Apie mokslo metų trumpinimą diskutuojama jau kurį laiką. Kovą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į ŠMSM bei Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.
Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė.
Taip pat akcentuota, jog birželį tiek mokytojai, tiek moksleiviai turėtų būti visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Be to, pažymėta, jog šiuo laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja darbo krūvis.
Šiuo metu pradinukai mokosi iki birželio 9-osios, o 5–10 klasių mokiniai – iki birželio 23 dienos.
