Anykštėnas Juozas Ratautas dėsto kitą būsimos reformos pusę ir atkreipia dėmesį, kad kova turi turėti prasmę. Jo manymu, reikia imti siūlomus milijonus ir reformuoti.
Būdamas ligoninės stebėtojų tarybos nariu, esu sakęs, kad dešimties metų bėgyje, o gal ir anksčiau ligoninė taps visai kitokia. Beje, iki šiol nežinau, iš tarybos narių tarpo buvau pašalintas dėl imperatyvaus reikalavimo pasikeitusiose teisės aktuose ar dėl aktyvios raiškos taryboje. Sužinoti nepavyko. Kovoti reikia su priežastimis, o ne pasekmėmis. Tad mero pažadas pakovoti dėl ligoninės esamo statuso pavadinčiau nesavalaikiu ir vargu ar tikslingu ir prasmingu.
Taip, anykštėnams labai svarbu turėti visapusišką stacionarinį gydymą čia pat prie namų. Taip, gerai būtų, kad mus gydytų patyręs medicinos personalas, kad įranga atitiktų aukščiausius standartus, kad pacientų aptarnavimas neatsiliktų nuo reikalavimų. Tačiau ar realu, matant demografines tendencijas bei šalies valdžios viziją koncentruoti gydymo paslaugas, gerinti jų kokybę? Vokietijoje ligoninės viena nuo kitos atstumu per 100 kilometrų. Užtat modernios! O kaip su gydytojais, medicininiu personalu, kokią viziją rajono valdžia turi juos pritraukti? Ligoninė – ne pastatai. Žinant ateinančius iš ES milijonus pertvarkai, mano galva, reikia pasiimti kokius 20 ir moderniai sutvarkyti ligoninės pastatą, pritaikant jį pirminio ir antrinio lygio medicinos paslaugoms teikti. Kas iš to, kad kovos rezultate metams ar trims bus atitolintas procesas. Daugiau prarasime, nei laimėsime. Kova turi turėti prasmę. Vienas gali norėti ilgiau pavadovauti, kitas – surinkti simpatijų ar „laikų“, bet tai trumparegiška. Tad reikia skaičiavimų, bendrų tendencijų vertinimo, demografinių rodiklių analizės ir… logikos.
Juozas Ratautas
Šaltinis: Nyksciai
