Anykščių herbas ir vėliava yra jau įprasti dalykai. Juozas Ratautas primena, kaip atsirado ši simbolika ir kartu sako, kad jos naudojimas įpareigoja. Publikuojame jo prisiminimus.
Miesto šventės proga verta prisiminti mūsų pagrindinių simbolių – Anykščių Herbo ir Vėliavos 30 metų istoriją. Abejoju, ar daug kas žino ir susimąsto apie jų reikšmę. Simboliai, kurie reprezentuoja ir identifikuoja miestą bei jų žmones yra saugomi savivaldybėje ir naudojami įvairių renginių, susitikimų, aktų metu. Herbas naudojamas vadovų regalijose, įvairioje su miestu susijusioje atributikoje.
1992 metais, ruošiantis Anykščių 550 metų jubiliejui (tuomet buvo manoma, kad Anykščiai pirmą kartą paminėti 1442 metais), nutarėme sukurti dar neturėtus labai svarbius simbolius – miesto herbą ir vėliavą. Diskusiją, koks turi būti herbas, pradėjome dar 1988 metais. Pasiūlymų sulaukėme pačių įvairiausių ir tik daug vėliau išsikristalizavo variantas, koks yra dabar. Tai Šv. Nepomukas, dangaus fone stovintis ant triarkio tilto, vienoje rankoje laikantis kryžių, kitoje – palmės šakelę. Jį gaubia lapų ir uogų vainikas. Nupiešti, įsivaizduoti, pasiūlyti lengva, tačiau reikėjo sukurti herbą pagal visus heraldikos, kurie yra labai griežti, reikalavimus.
Tuomet dirbęs rajono valdžioje, ėmiausi darbo. Suradau dailininką, pateikiau išeities duomenis, mūsų supratimą, istorinius fragmentus. Su eskizu einame į pirmąjį Heraldikos komisijos posėdį, kuriame dalyvauja istorikai, dailininkai, heraldikos specialistai (į komisijos sudėtį buvau įtrauktas ir aš), vėliau antrą, po to – trečią. Nepritaria. Tai linija ne ten, tai lapai ne tokie, Nepomukas ne toks… Po posėdžio su autoriumi nutarėme, jog kūrybinės nesėkmės netęsime. Susiradau kitą dailininkę, sukūrusią ne vieną herbą, Laimutę Ramonienę. Jau antruoju bandymu pavyko „praeiti“ pro itin giežtą Kultūros ministerijos komisiją ir gauti palaiminimą. Su Rajono tarybos pirmininku vykome į Aukščiausiąją tarybą, kur Prezidiumo posėdyje Anykščių herbas buvo patvirtintas. AT prezidiumo pirmininkas paklausė, kaip anykštėnai laikosi, mes savo ruoštu jį pakvietėme į šventę. Herbą turime, reikia Vėliavos. Suradau meistrę, kuri sutiko iš balto atlaso pasiūti vėliavą, išsiuvinėti joje Anykščių herbą. Miesto šventės metu šie simboliai buvo iškilmingai pašventinti Anykščių Šv. Mato bažnyčioje.
Man labai smagu matyti pagarbiai naudojamus miesto herbą ir vėliavą, gražu, kai meras užsideda regalijas su šia simbolika. Būtų dar geriau, jei tie, kas įgauna teisę ją nešioti, nuolat prisimintų įsipareigojimus bei priesaiką anykštėnams.
Juozas Ratautas
Šaltinis: Nyksciai
