Šią savaitę Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi klausimais „Darbotvarkės iki 2030 m. stiprinimas ir skurdo panaikinimas įvairių krizių metu: veiksmingas tvarių, atsparių ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimas“ dalyvaujanti Aplinkos ministerijos kanclerė Laura Masiliauskaitė kalbėjo apie mūsų šalies pasiekimus darnaus vystymosi srityje, užtikrinant karo, klimato kaitos, bioįvairovės nykimo bei taršos sukeliamų padarinių švelninimą.
Šis forumas skirtas plėtoti bendradarbiavimą darnaus vystymosi srityje, sekti JT Darbotvarkėje 2030 numatytų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą. Aukšto lygio politiniame forume valstybės pristato savanoriškas darnaus vystymosi ataskaitas. Lietuva antrąją darnaus vystymosi tikslų savanorišką ataskaitą pristatė dar praeitais metais.
„Lietuva kartu su Europos Sąjunga savo siekiais ir nuveiktais darbais pirmauja kovojant su klimato kaita. Mūsų šalis įrodė, kad įmanoma siekti ekonomikos augimo nedidinant aplinkos taršos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Palyginti su 1990 m., išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Lietuva sumažino 61 proc. ir pasiekė, kad nuo 1990 m. iki 2022 m. bendrasis vidaus produktas augtų 92 proc.“, – savo kalboje sakė Aplinkos ministerijos kanclerė L. Masiliauskaitė.
Anot L. Masiliauskaitės, svarbiausias vaidmuo mūsų šalies strategijoje tenka atsinaujinančiajai energijai, laipsniškam iškastinio kuro atsisakymui ir novatoriškų technologijų skatinimui visuose ekonomikos sektoriuose.
„Šiandien daugiau nei ketvirtadalis mūsų energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, o iki 2030 m. šią dalį norime padidinti iki 55 procentų, o iki 2050 m. – iki 95 procentų. Lietuva imasi drąsių veiksmų, kad įgyvendintų savo plataus užmojo įsipareigojimus ir iki 2050 m. taptų klimatui neutralia ir visiškos žiedinės ekonomikos valstybe“, – teigė Aplinkos ministerijos kanclerė.
Ji savo kalboje akcentavo, kad didžiausias darnaus vystymosi priešas šiandien yra karas, sukeliantis ekologines ir humanitarines katastrofas. Tai aiškiai įrodo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
„Po Ukrainos pergalės reikės suvienyti tarptautinius pajėgumus, skirtus Ukrainos atstatymui. Tokia tarptautinės bendruomenės vienybė galėtų virsti vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – tvirtino L. Masiliauskaitė.
Šiame susitikime Niujorke valstybių ministrai ir atstovai bendru sutarimu priėmė politinę deklaraciją ir paskatino pasaulinę bendruomenę imtis drąsių ir ambicingų veiksmų paspartinant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą iki 2030 metų.
Deklaracija turės didelės įtakos ir Ateities viršūnių susitikimui, vyksiančiam 2024 m. rugsėjo 22–23 d. Niujorke. Jo metu valstybių vadovai diskutuos ir sieks priimti Paktą dėl ateities, kuris iš naujo įtvirtintų valstybių įsipareigojimus siekiant globalios taikos, laikytis teisės viršenybės, puoselėti žmogaus teises.
Aukšto lygio politinio forumo metu Aplinkos ministerijos kanclerė taip pat susitiko su Belizo, Botsvanos ir Dominikos Respublikos delegacijomis. Susitikimų metu L. Masiliauskaitė pristatė gerąją Lietuvos patirtį – depozito surinkimo sistemą, papasakojo apie vystomojo bendradarbiavimo galimybes bei pakvietė šių valstybių atstovus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje. Forume paraštėse taip pat vyko susitikimas su JT Habitat (Gyvenviečių programos) vykdančiojo direktoriaus pavaduotoju Michal Mlynar. Šio susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, JT Habitat (Gyvenviečių programos) įsitraukimas bei iššūkiai siekiant darnaus Ukrainos miestų atstatymo ir atsigavimo. Akcentuota Lietuvos teikiama parama Ukrainos atstatymui, pristatytas unikalus Statybos sektoriaus vystymo agentūros ir UAB „Vilniaus planas“ projektas „Skaitmeninio teritorijų planavimo 3D įrankis Ukrainos savivaldos institucijoms“.
Nuolatinė Lietuvos parama Ukrainai taip pat buvo paminėta ir susitikime su JT Generalinio sekretoriaus pavaduotoju ekonomikos ir socialiniams klausimams Li Junhua. Šio susitikimo metu taip pat buvo pabrėžtas Lietuvos įdirbis plėtojant žiedinę ekonomiką, siekis dalintis gerąja patirtimi su kitomis regiono šalimis ir lūkesčiai Ateities viršūnių susitikimui.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Slovakijos kvietimu L. Masiliauskaitė pristatė Lietuvos daromą pažangą derinant darnaus vystymosi tikslus su strateginiais Lietuvos tikslais ir paminėjo, jog yra būtina imtis skubių veiksmų tarptautiniu lygmeniu, norint užkirsti kelią neigiamiems krizių padariniams ateityje.
