Venų varikozinė liga – lėtinio pobūdžio susirgimas, pasireiškiantis paryškėjusiomis paviršinėmis kojų venomis. Daugelis mano, kad šia liga vyrai neserga, o moterys susiduria tik su estetine problema. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys sako, kad tai netiesa, nes liga išsivystyti gali nepriklausomai nuo asmens lyties ir amžiaus, o jos simptomai bei komplikacijos ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet gali sukelti rimtų komplikacijų.
„Didžiausią įtaką venų varikozinei ligai išsivystyti turi paveldimumas – jeigu ja serga vienas tėvų, tai rizika, kad ligą paveldės moteriškos lyties palikuonis, siekia 62 proc., o jeigu serga abu tėvai – 90 proc. Tačiau egzistuoja 25 proc. tikimybė, kad dėl genetinio polinkio liga išsivystys ir vyriškos lyties palikuonims, jeigu ja serga bent vienas iš tėvų. Be to, kojų venų varikozė gali varginti tiek vyresniame, tiek jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, paauglystėje“, – pasakoja V. Šliaužys.
Manoma, kad venų varikozė atsirado kartu su žmogaus evoliuciniu vystymųsi: pradėjus vaikščioti dviem kojomis, veninei kraujotakai, vykstančiai širdies link, teko įveikti gravitacijos jėgą, dėl to jose išsivystė vožtuvų sistema. Būtent dėl jos funkcijų sutrikimo – patologijos, dažnai nustatomos pacientams – išsivysto šis lėtinio pobūdžio susirgimas.
Negydoma liga gali sukelti komplikacijas
Anot Kauno „Kardiolitos klinikose“ dirbančio kraujagyslių chirurgo V. Šliaužio, pradinėje ligos stadijoje žmogus neretai nejunta jokių simptomų, tačiau gali pastebėti pirmus požymius, darkančius kojų estetiką – paryškėjusį venų tinklą kojose, voratinklinius rezginukus ar varikozinius mazgelius.
„Po kiek laiko tenka susidurti su diskomfortu, nes dėl padidėjusio veninio kraujo spaudimo kojose atsiranda jų nuovargis, sunkumas, tinimas, niežėjimas ir pasikartojantis mėšlungis. Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai ima varginti antroje dienos pusėje, ypač šiltuoju metu laiku, nes dėl aukštos temperatūros venos yra linkusios plėstis“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, kraujagyslių chirurgas.
V. Šliaužio teigimu, jeigu liga negydoma, varikozinių mazgų daugėja, jie didėja, atsiradęs tinimas ryškėja ir išsivysto tokie odos pakitimai kaip lipodermatosklerozė ar hiperpigmentacija. Paskutinėje ligos stadijoje blauzdų srityje atsiveria negyjančios trofinės opos, dėl kurių neretai išsivysto infekcijos. Be to, venų varikozės derinys su kitais rizikos veiksniais gali lemti venų trombozines komplikacijas, kurių pavojingiausia – giliųjų venų trombozė. Ji gali sukelti plaučių arterijų tromboemboliją, kuri sukuria gyvybei grėsmingą situaciją.
Konservatyvus gydymas tik palengvina simptomus
Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro gydytojo, venų varikozės progresas yra susijęs su ilgalaikiu stovimu ar sėdimu darbu bei nėštumu, dėl kurio atsiranda hormoniniai pokyčiai ir spaudimo reiškiniai dubens srityje. Tačiau ši liga būna lengvesnė žmonėms, leidžiantiems laiką aktyviai (daug vaikštantiems, bėgiojantiems, važinėjantiems dviračiu), nes tuo metu kojų raumenys atlieka veninio kraujo „pompos“ funkciją, kuri pagerina jo tekėjimą.
„Labai sunku prognozuoti, kokiu greičiu ir kiek toli pažengs liga konkrečiam pacientui, todėl pajutus jai būdingus simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Konsultacijos metu jis atliks echoskopinį tyrimą, kurio metu įvertins venų vožtuvų funkciją ir nustatys „sergančią“ veną. Tai atlikęs, gydytojas su pacientu aptars galimas gydymo taktikas ir priims bendrą sprendimą“, – teigia V. Šliaužys.
Kraujagyslių chirurgas akcentuoja, kad neintervencinės priemonės (kompresinės kojinės, flebotininiai vaistai, heparinizuoti ir vėsinantys tepalai) gali palengvinti jaučiamus simptomus, tačiau nestabdo ligos progresavimo ir jos negydo. Tai padaryti gali tik planinis intervencinis ar chirurginis gydymas.
Kada gali padėti minimaliai invazinė procedūra?
Anot V. Šliaužio, skleroterapiją – minimaliai invazyvią, neskausmingą intervenciją – gydytojo kabinete galima atlikti dviem pacientų grupėms. Pirmajai grupei priklauso tie, kurių nevargina kojų sunkumas ar tinimas, bet jie norėtų pašalinti diskomfortą keliantį išryškėjusį venų tinklą blauzdose – smulkius voratinklinius rezginius ar teleangiektazijas. Šiems pacientams procedūros metu gydytojas labai smulkiomis adatėlėmis į gydomas venas suleidžia sklerozuojantį preparatą, kurio sudėtyje esančios medžiagos sukelia venos aseptinį uždegimą, dėl to kraujagyslė surandėja ir ilgainiui išnyksta.
„Antrajai pacientų grupei dažniausiai priklauso tie, kuriems venų varikozinė liga atsinaujino po anksčiau atliktos operacijos, tokiu atveju, skleroterapija yra pirmo pasirinkimo intervencinis gydymo metodas. Ši procedūra, priešingai nei ta, kuri pasirenkama dėl estetinių priežasčių – techniškai sudėtingesnė, atliekama echoskopo kontrolėje“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
V. Šliaužys sako, kad nepriklausomai nuo to, kuriai pacientų grupei atliekama minimaliai invazyvi intervencija, procesas trunka iki valandos, o po procedūros apribojimai yra minimalūs – pacientas iš karto gali grįžti į įprastą gyvenimą. Priklausomai nuo būklės, gali užtekti tik vienos procedūros arba prireikti kelių, tačiau galutinis rezultatas pasimatys po keleto mėnesių.
Auksinis gydymo standartas
Pasak kraujagyslių chirurgo, jeigu ligos simptomai yra žymūs, o echoskopu stebint nustatomas paviršinių venų kamienų vožtuvų nepakankamumas, pacientui siūloma atlikti endoveninę lazerinę venų abliaciją. Ši operacija dėl minimaliai intervencinio pobūdžio šiuolaikinėje kraujagyslių chirurgijoje yra tapusi auksiniu gydymo standartu.
„Lazerinės operacijos metu išsiplėtęs venos kamienas nėra mechaniškai pašalinamas, todėl nereikia atlikti didelių pjūvių. Vietoj to, su echoskopu yra atliekama punkcija: į „sergančią“ veną įvedamas šviesolaidis ir panaudojant lazerio energiją ji akimirksniu „uždaroma“, tokiu būdu ją „išjungiant“ iš kraujotakos sistemos. Ši lazerinė operacija yra atliekama su vietine nejautra, be anesteziologų pagalbos, užtrunka iki valandos, o po jos pacientas beveik iš karto gali keliauti namo ir sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Be to, lazerinės venų abliacijos sėkmės dažnis siekia 97–98 proc.“, – privalumus vardija Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
V. Šliaužys priduria, kad šio pobūdžio operaciją galima atlikti beveik visais atvejais ir pažengusi ligos stadija nėra laikoma jos kontraindikacija. Endoveninė lazerinė venų abliacija taip pat yra pirmo pasirinkimo metodas, kai išsivysčiusi daugiau nei vieno veninio kamieno liga, norima gydyti abi kojas iš karto, pacientas turi antsvorio, gretutinių ligų, vartoja kraują skystinančius vaistus ar jam išsivysčiusios veninės kilmės trofinės opos.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ kraujagyslių chirurgas V. Šliaužys primena, kad pajutus venų varikozinės ligos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes šiuolaikinė medicina gali padėti sustabdyti jos progresavimą ir visiškai išgydyti.
Venų varikozinė liga – lėtinio pobūdžio susirgimas, pasireiškiantis paryškėjusiomis paviršinėmis kojų venomis. Daugelis mano, kad šia liga vyrai neserga, o moterys susiduria tik su estetine problema. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys sako, kad tai netiesa, nes liga išsivystyti gali nepriklausomai nuo asmens lyties ir amžiaus, o jos simptomai bei komplikacijos ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet gali sukelti rimtų komplikacijų.
„Didžiausią įtaką venų varikozinei ligai išsivystyti turi paveldimumas – jeigu ja serga vienas tėvų, tai rizika, kad ligą paveldės moteriškos lyties palikuonis, siekia 62 proc., o jeigu serga abu tėvai – 90 proc. Tačiau egzistuoja 25 proc. tikimybė, kad dėl genetinio polinkio liga išsivystys ir vyriškos lyties palikuonims, jeigu ja serga bent vienas iš tėvų. Be to, kojų venų varikozė gali varginti tiek vyresniame, tiek jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, paauglystėje“, – pasakoja V. Šliaužys.
Manoma, kad venų varikozė atsirado kartu su žmogaus evoliuciniu vystymųsi: pradėjus vaikščioti dviem kojomis, veninei kraujotakai, vykstančiai širdies link, teko įveikti gravitacijos jėgą, dėl to jose išsivystė vožtuvų sistema. Būtent dėl jos funkcijų sutrikimo – patologijos, dažnai nustatomos pacientams – išsivysto šis lėtinio pobūdžio susirgimas.
Negydoma liga gali sukelti komplikacijas
Anot Kauno „Kardiolitos klinikose“ dirbančio kraujagyslių chirurgo V. Šliaužio, pradinėje ligos stadijoje žmogus neretai nejunta jokių simptomų, tačiau gali pastebėti pirmus požymius, darkančius kojų estetiką – paryškėjusį venų tinklą kojose, voratinklinius rezginukus ar varikozinius mazgelius.
„Po kiek laiko tenka susidurti su diskomfortu, nes dėl padidėjusio veninio kraujo spaudimo kojose atsiranda jų nuovargis, sunkumas, tinimas, niežėjimas ir pasikartojantis mėšlungis. Šie nemalonūs pojūčiai dažniausiai ima varginti antroje dienos pusėje, ypač šiltuoju metu laiku, nes dėl aukštos temperatūros venos yra linkusios plėstis“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, kraujagyslių chirurgas.
V. Šliaužio teigimu, jeigu liga negydoma, varikozinių mazgų daugėja, jie didėja, atsiradęs tinimas ryškėja ir išsivysto tokie odos pakitimai kaip lipodermatosklerozė ar hiperpigmentacija. Paskutinėje ligos stadijoje blauzdų srityje atsiveria negyjančios trofinės opos, dėl kurių neretai išsivysto infekcijos. Be to, venų varikozės derinys su kitais rizikos veiksniais gali lemti venų trombozines komplikacijas, kurių pavojingiausia – giliųjų venų trombozė. Ji gali sukelti plaučių arterijų tromboemboliją, kuri sukuria gyvybei grėsmingą situaciją.
Konservatyvus gydymas tik palengvina simptomus
Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro gydytojo, venų varikozės progresas yra susijęs su ilgalaikiu stovimu ar sėdimu darbu bei nėštumu, dėl kurio atsiranda hormoniniai pokyčiai ir spaudimo reiškiniai dubens srityje. Tačiau ši liga būna lengvesnė žmonėms, leidžiantiems laiką aktyviai (daug vaikštantiems, bėgiojantiems, važinėjantiems dviračiu), nes tuo metu kojų raumenys atlieka veninio kraujo „pompos“ funkciją, kuri pagerina jo tekėjimą.
„Labai sunku prognozuoti, kokiu greičiu ir kiek toli pažengs liga konkrečiam pacientui, todėl pajutus jai būdingus simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Konsultacijos metu jis atliks echoskopinį tyrimą, kurio metu įvertins venų vožtuvų funkciją ir nustatys „sergančią“ veną. Tai atlikęs, gydytojas su pacientu aptars galimas gydymo taktikas ir priims bendrą sprendimą“, – teigia V. Šliaužys.
Kraujagyslių chirurgas akcentuoja, kad neintervencinės priemonės (kompresinės kojinės, flebotininiai vaistai, heparinizuoti ir vėsinantys tepalai) gali palengvinti jaučiamus simptomus, tačiau nestabdo ligos progresavimo ir jos negydo. Tai padaryti gali tik planinis intervencinis ar chirurginis gydymas.
Kada gali padėti minimaliai invazinė procedūra?
Anot V. Šliaužio, skleroterapiją – minimaliai invazyvią, neskausmingą intervenciją – gydytojo kabinete galima atlikti dviem pacientų grupėms. Pirmajai grupei priklauso tie, kurių nevargina kojų sunkumas ar tinimas, bet jie norėtų pašalinti diskomfortą keliantį išryškėjusį venų tinklą blauzdose – smulkius voratinklinius rezginius ar teleangiektazijas. Šiems pacientams procedūros metu gydytojas labai smulkiomis adatėlėmis į gydomas venas suleidžia sklerozuojantį preparatą, kurio sudėtyje esančios medžiagos sukelia venos aseptinį uždegimą, dėl to kraujagyslė surandėja ir ilgainiui išnyksta.
„Antrajai pacientų grupei dažniausiai priklauso tie, kuriems venų varikozinė liga atsinaujino po anksčiau atliktos operacijos, tokiu atveju, skleroterapija yra pirmo pasirinkimo intervencinis gydymo metodas. Ši procedūra, priešingai nei ta, kuri pasirenkama dėl estetinių priežasčių – techniškai sudėtingesnė, atliekama echoskopo kontrolėje“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
V. Šliaužys sako, kad nepriklausomai nuo to, kuriai pacientų grupei atliekama minimaliai invazyvi intervencija, procesas trunka iki valandos, o po procedūros apribojimai yra minimalūs – pacientas iš karto gali grįžti į įprastą gyvenimą. Priklausomai nuo būklės, gali užtekti tik vienos procedūros arba prireikti kelių, tačiau galutinis rezultatas pasimatys po keleto mėnesių.
Auksinis gydymo standartas
Pasak kraujagyslių chirurgo, jeigu ligos simptomai yra žymūs, o echoskopu stebint nustatomas paviršinių venų kamienų vožtuvų nepakankamumas, pacientui siūloma atlikti endoveninę lazerinę venų abliaciją. Ši operacija dėl minimaliai intervencinio pobūdžio šiuolaikinėje kraujagyslių chirurgijoje yra tapusi auksiniu gydymo standartu.
„Lazerinės operacijos metu išsiplėtęs venos kamienas nėra mechaniškai pašalinamas, todėl nereikia atlikti didelių pjūvių. Vietoj to, su echoskopu yra atliekama punkcija: į „sergančią“ veną įvedamas šviesolaidis ir panaudojant lazerio energiją ji akimirksniu „uždaroma“, tokiu būdu ją „išjungiant“ iš kraujotakos sistemos. Ši lazerinė operacija yra atliekama su vietine nejautra, be anesteziologų pagalbos, užtrunka iki valandos, o po jos pacientas beveik iš karto gali keliauti namo ir sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Be to, lazerinės venų abliacijos sėkmės dažnis siekia 97–98 proc.“, – privalumus vardija Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
V. Šliaužys priduria, kad šio pobūdžio operaciją galima atlikti beveik visais atvejais ir pažengusi ligos stadija nėra laikoma jos kontraindikacija. Endoveninė lazerinė venų abliacija taip pat yra pirmo pasirinkimo metodas, kai išsivysčiusi daugiau nei vieno veninio kamieno liga, norima gydyti abi kojas iš karto, pacientas turi antsvorio, gretutinių ligų, vartoja kraują skystinančius vaistus ar jam išsivysčiusios veninės kilmės trofinės opos.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ kraujagyslių chirurgas V. Šliaužys primena, kad pajutus venų varikozinės ligos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes šiuolaikinė medicina gali padėti sustabdyti jos progresavimą ir visiškai išgydyti.
