Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.
Įstatymų pakeitimais visoms šalies savivaldybėms suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, ten, kur tarša didžiausia, riboti arba drausti taršių kuro rūšių naudojimą.
Naujais Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimais nuo 2026 m. gegužės 1 d. miestuose, kuriuose gyventojų skaičius yra 50 tūkst. ar didesnis – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, ir kurorto statusą turinčiuose miestuose – Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone, bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras deginamas pramoninėse krosnyse.
Savivaldybėms suteikta teisė apriboti arba uždrausti naudoti taršias kuro rūšis savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai aplinkos oro užterštumas azoto oksidu ar kietosiomis dalelėmis KD2,5 viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį.
Planuodama priimti sprendimą riboti taršią kuro rūšį, savivaldybė privalės suteikti pakankamą laikotarpį – ne mažiau nei vienus metus, ar finansines paskatas gyventojams, kad jie galėtų pasiruošti ir prisitaikyti prie numatomo draudimo.
Išplėstas subjektų, vykdančių aplinkos apsaugos kontrolę, ratas numatant, kad vietos savivaldos lygmeniu, kai tai numatyta specialiuosiuose teisės aktuose, aplinkos apsaugos kontrolę atlieka savivaldybių institucijos. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro įstatymo pakeitimus, savivaldybėms įtvirtinta pareiga užtikrinti jų nustatytų griežtesnių už valstybinius aplinkos apsaugos normatyvų, taip pat draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą bei atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę. Savivaldybių administracijų tarnautojams, siekiant užtikrinti efektyvų aplinkos apsaugos kontrolės vykdymą suteikta teisė patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.).
Administracinių nusižengimų kodekse įteisinta administracinė atsakomybė už savivaldybės institucijų priimtų aplinkos apsaugos normatyvų, sprendimų savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių ir draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose aplinkos oro taršos šaltiniuose pažeidimus. Nagrinėti šiuos administracinius nusižengimus suteikta teisė savivaldybių administracijų valstybės tarnautojams.
Savivaldybių tarybos organizuos patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas ar eksploatuojantys individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, vykdo šių įrenginių priežiūrą nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. Taip pat savivaldybėms suteikta teisė vykdyti neteisėto atliekų deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose kontrolę.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, aiškiau reglamentuojamas valstybės ir savivaldybių lygmens aplinkos oro monitoringas. Savivaldybės lygmeniu turi būti siekiama matuoti arba kitais būdais vertinti oro kokybę gyvenamosiose vietovėse, nustatyti taršiausias tos vietovės dalis, informuoti apie ją vietos gyventojus, nustatyti ūkio subjektus, kurie daro reikšmingą poveikį vietos oro kokybei ir vietos lygiu imtis veiksmų oro kokybei gerinti.
Siekiant sudaryti palankias sąlygas gyventojams prisitaikyti prie numatyto kietojo iškastinio kuro deginimo draudimo ir toliau bus teikiamos kompensacijos pasikeisti taršius šildymo įrenginius. Iki 2030 m. naudojantis ES struktūriniais fondais numatoma skirti 7,44 mln. eurų subsidijų iškastinį kurą naudojančių katilų pakeitimui.
Tikimasi, kad įstatymų pakeitimai leis sumažinti į aplinkos orą išmetamų sveikatai kenksmingų teršalų kiekį, prisidės prie aplinkos oro kokybės gerinimo. Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, sieros dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su kietuoju biokuru.
Sumažinus į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, bus galima greičiau įgyvendinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimus. Kietojo iškastinio kuro deginimo atsisakymas ir savivaldybių galių išplėtimas spręsti vietines oro taršos problemas taip pat reikšmingas užtikrinant numatytas sugriežtinti aplinkos oro kokybės normas, kurios pateiktos Europos Komisijos pasiūlyme dėl naujos oro kokybės direktyvos.
