Ši iškili asmenybė mažiau istorija besidomintiems klaipėdiečiams vis dar yra mįslinga, todėl filosofo gimimo metinės – puiki proga užpildyti spragas. Juoba kai I. Kanto šaknys – baltų žemėje: tikėtina, jog tolimi filosofo protėviai atsikėlė iš Kuršo ir per žemaičius įsiliejo į bendrą lietuvių tautą.
Apie didžiojo mąstytojo sąsajas su mūsų kraštu „Vakarų ekspresui“ sutiko papasakoti istorikė, BĮ Neringos muziejų vadovė dr. Lina Motuzienė.
Koks ryškiausias, jūsų vertinimu, yra filosofo I. Kanto didžiausias nuopelnas, už kurį ne tik Europa, bet ir pasaulis jį pripažino, saugo jo atminimą?
I. Kantas gimė Karaliaučiuje, Prūsijoje. Jaunystėje jis labai susidomėjo gamtos mokslais, 1740 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo matematiką, fiziką, logiką, metafiziką, etiką, teisę.
Sulaukęs 46 metų, I. Kantas buvo paskirtas logikos ir metafizikos profesoriumi Karaliaučiaus universitete. 1788 m. ėjo šio universiteto rektoriaus pareigas. Savo filosofijoje jis iškėlė žmogaus autonomijos, savarankiškumo idėją: teigė, kad pats žmogus, remdamasis savo protu, kuria moralės įstatymus.
Visų pirma Kantui rūpėjo, kas yra žmogus. Ką galiu žinoti? Ką turėčiau daryti? Ko galiu tikėtis? Jis rado atsakymus į šiuos pamatinius klausimus, kurie toli pranoko jo laikus ir iki šiol jaudina filosofiją.
I. Kanto veikalai „Grynojo proto kritika“ ir „Praktinio proto kritika“ yra svarbūs filosofijos istorijos lūžio taškai, nes jie pažymi perėjimą į moderniąją filosofiją. Šie veikalai iki šiol daro įtaką XXI amžiaus filosofinėms diskusijoms. „Grynojo proto kritika“ sukrėtė Europos intelektinį pasaulį. I. Kanto darbai turėjo didelį poveikį įvairiose filosofijos srityse: tai – etika, politika, estetika, metafizika ir epistemologija.
Kodėl mūsų uostamiestis pasirinko įamžinti šį filosofą, kuris pačioje Klaipėdoje niekada nebuvo lankęsis?
Šių dienų ryškiausias išskirtinės figūros Europos kultūroje I. Kanto įamžinimo akcentas Klaipėdos mieste yra Immanuelio Kanto vardu 2018 m. pavadinta viešoji biblioteka. Ši kultūros įstaiga, vykdydama savo pagrindinę skaitytojų aptarnavimo funkciją, taip pat puoselėja I. Kanto ir jo protėvių miesto ryšį atspindinčius įvairius renginius. Kasmetinėse mokslinėse konferencijose siekiama skleisti žinią apie lietuviškas filosofo šaknis, jo protėvių gyvenamąją aplinką ir kultūrinį foną, skatinti domėtis kultūros paveldu.
I. Kanto vardą 1926 m. gavo ir viena iš naujų miesto gatvių, grįsta akmeniniu grindiniu. Viename iš šios gatvės namų gyveno tuometis vyriausiasis miesto architektas Paulis Giesingas (1891-1961), o jo kūrinys – buvusi Immanuelio Kanto mokykla (šis vardas suteiktas 1937 m.), kurioje šiandien ruošiami jūrininkai (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla).
2020-2022 m. vyko tarptautinis projektas „Kantomannija“, kurio vienas iš partnerių buvo Neringos muziejai. Koks buvo projekto tikslas ir ką pavyko įgyvendinti Lietuvoje?
Dar 2018-2019 m. bendradarbiavome kartu su Kaliningrado kultūrine institucija „Katedra“, kuriai prižiūrėti buvo perduotas I. Kanto namas Vesiolovkoje (Kaliningrado sritis). Šiame pastoriui priklausiusiame name 4 metus gyveno ir mokytojavo I. Kantas.
Įdomu tai, kad 2017 m. visiškai apleistas namas buvo restauruotas Rusijos Federacijos lėšomis ir perduotas įstaigai „Katedra“, čia įrengtas „I. Kanto muziejus. Pastoriaus namas“.
„Katedra“ tolesniam muziejaus įveiklinimui ieškojo lėšų per Europos Sąjungos (ES) finansuojamus fondus ir atvyko pas mus. Neringos muziejai turėjo bendradarbiavimo planų su „Katedra“, tačiau 2022 m. vasario mėn. Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, bendradarbiavimas visiškai nutrūko ir ES projektą turėjome įgyvendinti vieni be partnerių Kaliningrade.
Labiausiai džiaugiamės projekto metu atnaujinta ir modernizuota ekspozicija Kuršių nerijos istorijos muziejuje, kur nedidelėje patalpoje turėjome sutalpinti ir patraukliai pateikti šimtmečius trukusią įdomią ir įvairiapusę Kuršių nerijos istoriją.
Kitas svarbus darbas, parengtas kartu su istorike doc. dr. Nijole Strakauskaite – tai kelionių vadovas „Dvi dienos su genius loci: Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais“, kurio pradinis tikslas buvo parengti kelionių maršrutą Klaipėdoje, Nidoje ir Kaliningrade.
Pasikeitus politinei situacijai, parengėme maršrutą, apimantį tik Klaipėdą ir Nidą, prijungus ir rašytojo Thomo Manno kultūros pėdsakus Lietuvoje. Leidinys buvo parengtas 4 kalbomis ir jį dar galima įsigyti visuose Neringos muziejų padaliniuose.
Grįžkime į uostamiestį. Kiek yra žinoma apie Kanto giminaičų gyvenimo Klaipėdoje faktus?
Ieškant I. Kanto protėvių namo Klaipėdoje, galima remtis klaipėdiečio, savo miesto istorijos tyrinėtojo Johanno Karlo Sembritzkio (1856–1919) atliktų tyrimų rezultatais.
Garsiojo filosofo senelis Hansas Kantas vedė klaipėdietę Anną Reinsch (g. apie 1650 m.), kurios tėvas, balnų ir pakinktų meistras Hansas Reinschas turėjo namą senamiestyje su sklypu daržams, arimams, pievai.
Manoma, kad XIX–XX a. sandūroje H. Kanto namas Klaipėdoje dar buvo išlikęs adresu Tomo g. 3. Dabar tai neužstatytas sklypas Mėsininkų ir Tomo gatvių sankryžos kampe. Tikėtina, kad filosofo senelis turėjo dar vieną namą ar namo posesiją Frydricho mieste.
2017 metais anksčiau minėtame sklype buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, kuriuos netrukus teko sustabdyti, nes vienoje vietoje buvo atrasti akmens mūro statinio pamatai. Jie kėlė intrigą: gal tai – garsiojo filosofo I. Kanto protėvių namo pamatai? Tad buvo atlikti išsamūs istoriniai tyrimai. Spėlionės nepasitvirtino, nes nustatyta, kad pastatas vėlyvas, XIX amžiaus. Šioje vietoje planuojama statyti viešbutį, kuris atvertų galimybę atspindėti svarbią miestui istorijos giją, susijusią su I. Kanto giminėmis.
Kaip filosofo šeimos istorija susijusi su Klaipėdoje stovėjusia Šv. Jono bažnyčia?
Vokiečių liuteronų evangelikų bažnyčia, XVII a. pradžioje pradėta vadinti Šv. Jono vardu, stovėjo prie Danės upės. Senojoje Klaipėdos Jono bažnyčioje pakrikštyti I. Kanto seneliai, tėvas ir broliai. Ji nukentėjo per 1678 m. gaisrą, o 1696–1706 m. pastatyta Šv. Jono bažnyčia naujoje vietoje, Turgaus gatvėje.
Šalia naujai pastatytos bažnyčios, anot J. Sembritzkio, 1715 m. gegužės 22 d. „skambant varpams, giedant mokyklos chorui, buvo palaidotas Immanuelio Kanto senelis, balnius ir pakinktų meistras Hansas Kantas“.
1790 m. pastatas buvo remontuojamas, o iš senosios bažnyčios buvo perkelta sakykla, drožinėta ornamentais, ir krikštykla, kurioje, tikėtina, ir buvo krikštyti I. Kanto protėviai.
Didysis mąstytojas gimė ir buvo palaidotas Karaliaučiuje. Kaip šiame mieste, dabartiniame Kaliningrade yra atspindėta jo asmenybė?
Anot rašytojo Česlovo Milošo, teritorija, anksčiau jungusi Baltijos valstybes su Vokietija, Rytų Prūsijos pakraštys po Antrojo pasaulinio karo buvo apgyvendintas grynais rusais. Didžiausias tenykštis miestas Königsbergas buvo pervadintas Kaliningradu ir dabar nesiskiria nuo Tulos ar Samaros.
Kaliningrade iki pat 1956 m. Kanto kapo išlikimui buvo iškilusi grėsmė, tačiau visuomenės ir tuometės valdžios iniciatyva jį pavyko išsaugoti. Šiandien paminklinė kapavietė katedroje yra bene žymiausia miesto vieta, kur rusai pagerbia „savo” Kantą. Pro čia praeina visi miesto centro lankytojai, o per vestuves prie Kanto kapo fotografuojasi nuotakos.
Vos už kampo esančioje katedroje yra I. Kanto muziejus, kuriame Rusija saugo filosofo atminimą, tačiau savaip. Visų pirma paaiškinamas „rusiškąjį“ Kantą supantis mitas: per Septynerių metų karą 1758 m. rusų kariuomenė užėmė Prūsijos Karaliaučių, todėl I. Kantas kurį laiką tapo carinės Rusijos „pavaldiniu“. Šiandienos Rusijos istoriografijoje šis faktas interpretuojamas kaip I. Kanto pasidavimas Rusijos sostui.
Įdomu tai, kad vietos gidai, vedantys ekskursijas Kaliningrade, turistams pasakoja, kad „Kantas gimė vokiečiu, bet vėliau buvo Rusijos carienės Elžbietos pavaldinys. Pasaulinio garso filosofas „norėjo būti laikomas rusu“. Visą gyvenimą jis praleido Rusijai priklausiusiame mieste ir buvo palaidotas Rusijoje. „Kant nasch“ (Kantas yra mūsų).“
Jau ne vieną dešimtmetį I. Kantas Kaliningrade yra tapęs „prekės ženklu“: čia galima įsigyti suvenyrų su Kanto atvaizdu, „Kanto šokolado“, „Kanto vyno“, Kanto biustų, galima apsilankyti parduotuvėje „Kant-Market” ar apsigyventi svečių namuose „Oh, my Kant“.
